Manekenės tragedijos byloje – laukimas

– Kaip manote, kodėl taip ilgai trunka tyrimas ir kodėl elgiamasi ne taip, kaip, jums atrodo, būtų logiška?

– Mano, kaip teisininko, supratimu, dabar byloje yra visiškai pakankamai surinkta įrodymų, kad būtų pateikti visi mano išvardinti įtarimai, tačiau tai nedaroma. Kodėl, atsakymo neturiu. Galime kelti įvairias versijas ir, ko gero, tarp jų yra pasiklydusi tiesa.

– Ar jums nėra sunku dirbti šioje byloje būnant ne Klaipėdoje, o Kaune?

– Lietuva tokia maža, kai reikia, Klaipėdoje galiu atsidurti per dvi valandas. Aš esu nešališkas, nepažįstu nė vieno prokuroro nei teisėjo, su niekuo nesiruošiu draugauti ar bendrauti, jaustis skolingu už kokį nors teismo sprendimą. Todėl man padėti nukentėjusiai šeimai yra paprasčiau.

– Ar yra nustatyti vyrai, kurie galėjo pasinaudoti D.Didžiūnaitytės bejėgiška padėtimi?

– Prokuratūra nesugeba nustatyti akivaizdaus fakto, kas ja pasinaudojo, nors yra žinoma, kas tą dieną buvo su ja. Kiti tyrimai rodo, kad visa tai vyko. Vis dar nenustatoma, iš kur buvo gauta narkotikų, kas jų tiekė, kodėl jie taip laisvai prieinami. Kiekvienas nusikaltimas turi savybę išlįsti į paviršių.

Stengiasi ir dėl kitų merginų

– Ši nelaimė atskleidė siaubingus Lietuvoje vykstančius dalykus. Ko gero, kiekviena šeima, auginanti mergaitę, pagalvojo, kad tokie pavojai tyko dažnos merginos.

– Mano dukra, kuriai dabar jau yra 27 metai, išdrįso papasakoti pačios patirtą nuotykį, kai ji su drauge buvo naktiniame klube. Prieš pat išeidama ji paėmė taurę ir išgėrė. Ji tik dabar supranta, kas tada įvyko. Jai ir draugei, su kuria ji buvo, atsitiko tas pats. Ji iškart išėjo, sėdo į taksi ir parvažiavo namo. Draugė nebegalėjo užlipti laiptais, vis klupo ir klupo, o mano dukra parkrito ir negalėjo pajudėti, nors iš klubo abi išėjo visiškai blaivios.

Mes turime žmonas, dukras, seseris ir esame atsakingi, kad visuomenėje tokių dalykų nebūtų, kad Lietuvoje gyventi būtų saugu. Kad tėvai nebūtų įsitempę, kai suaugęs vaikas išeina linksmintis. Užkardyti tokius dalykus yra policijos ir prokuratūros pagrindinė funkcija, o kaltus asmenis, kurie panašiais dalykais užsiiminėja, patys smaginasi, o po to dar ir imasi prekybos žmonėmis, būtina bausti. Juk Dovilės atveju faktai bado akis. Aš neįsivaizduoju, kaip tai žinant galima nebausti kaltųjų ir sudaryti galimybę ir toliau taip elgtis? Todėl šiandien Lietuvoje galioja tokios gyvenimo taisyklės, kai turime patarti merginoms nevaikščioti į naktinius barus, stebėti, kad kas nors į taurę ko neįpiltų, o taurę su gėrimu kita ranka būtinai pridengti. Kol nesieksime, kad teisingumas būtų įvykdytas, mūsų visuomenė bus pikta, išsivaikščiojanti, viskuo nepatenkinta ir nematanti ateities.