Kol tvarkomi dokumentai ir savininkai atsiima iš Amerikos per Klaipėdos uostą atplukdytas mašinas, jos saugomos specialiose aikštelėse.
„Kai prasidėjo karas, užsidarė Odesos uostas. Visi laivai, kurie turėjo plaukti į Odesą, pasisuko ir pasiskirstė po Europą, į Klaipėdą taip pat. Pajėgumų nebuvo – iš laivo iškrovė, o kur toliau krauti tas mašinas, infrastruktūros nebuvo. Taip ir atsiradome“, – pasakojo įmonės „AVN paslaugos“ vadovas Virginijus Nedzinskas.
Čia, kol buvo tvarkomos eksporto deklaracijos ir savininkai atvažiuodavo atsiimti automobilių, buvo saugomos ir tos mašinos, kuriomis prieš ketverius metus rūpinosi bendrovė „Cargolink“. Tačiau neilgai.
„Jie dingo kaip kamparas. Iš karto. Kai nutraukiau sutartį ir paprašiau sumokėti už paslaugas, jie dingo. Tai buvo 2022-ųjų spalis, rugpjūtį pradėjome dirbti, o spalį viskas sugriuvo“, – teigė V. Nedzinskas.
Būtent tuomet Jungtinėse Valstijose aukcionuose įsigytų automobilių atvažiavę pasiimti ukrainiečiai Klaipėdoje jų nerado.
„Pavogė šešias ar septynias mašinas, tiksliai dabar ir nepamenu. Atsiuntėme autovežį, vairuotojas man skambina ir sako, kad tokių mašinų nėra. Tada pradėjau tyrimą. Radome – jas pardavė. Viena mašina Vokietijoje, kita išvažiavo į Baltarusiją“, – pasakojo automobilių pardavimo įmonės vadovas Mikalai Harkaliuk.
Amerikietiškų automobilių kainos svyravo nuo 3 iki 46 tūkstančių eurų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Pavogė ir „Volkswagen Jetta“, kuri iš viso pigi – vos 1,5 tūkstančio eurų. Ją pirkau ukrainietei. Paskui ji man skambina ir verkia – sako, kad pinigus rinko visa šeima, mergaitė baigė institutą. Nuvažiavau į Lenkiją, jie atvažiavo ir atidaviau pinigus“, – sakė M. Harkaliuk.
„Ukrainoje dar yra nukentėjusių žmonių. Sako, kai galės išvažiuoti – atvažiuos. Kiek galėjau, padėjau jiems išsivežti tas mašinas, prašiau amerikiečių, kad atiduotų automobilius tikriesiems savininkams be „Cargolink“. Vargo turėjau daug“, – pasakojo V. Nedzinskas.
Automobilių netekusios įmonės vadovas spėja, kodėl vos prasidėjus karui Ukrainoje lietuvių įmonė taip pasielgė.
„Prasidėjo karas, visas tas chaosas. Jie, matyt, pagalvojo, kad rusai laimės, ir pavogė mūsų mašinas“, – svarstė M. Harkaliuk.
Prokurorai patvirtina, kad byloje yra duomenų, jog bendrovės vadovas, galimai pasinaudodamas karu, nusprendė neperduoti Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, neva nurodydamas, kad jiems jų nereikia, ir mašinas pardavė. Automobilius pradanginusios įmonės vadovas bei komercijos direktorius šiuo metu yra kaltinamieji. Tačiau pirmajame teismo posėdyje nei Lukas Zaranka, nei Mantas Jusys nepasirodė.
„Kaltinami iššvaistę didelės vertės svetimą turtą, įmonei „Cargolink“ nepriklausantį nuosavybės teise, o priklausantį kitiems fiziniams asmenims: Baltarusijos piliečiui, trims Ukrainos piliečiams ir Vokietijos piliečiui, padarydami apie 90 tūkstančių eurų žalą“, – nurodė prokurorė Diana Mikelėnienė.
Spėjama, kad vokiečio per tarpininkus Amerikoje pirktą automobilį lietuviai pardavė per klaidą – ant jo taip pat buvo nurodyta, kad mašina bus vežama į Ukrainą. Nuostolių kaltinamieji neatlygino ir aikštelės savininkui.
„Iki šios dienos jie man skolingi beveik 70 tūkstančių eurų. Jau svarsčiau kreiptis į teismą, važiuoti į Vilnių, paduoti į teismą, svarsčiau, kiek tai kainuos. Neturiu laiko, žmonių, resursų. Žiūriu, kaip išgyventi ir daugiau nepapulti ant tokių“, – kalbėjo V. Nedzinskas.
Už svetimo turto iššvaistymą gresia laisvės atėmimas iki 7 metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)