Daugiausia gaisrų – Klaipėdos rajone

Ugnis Veiviržėnuose

Šeštadienį apie 5 val. ryte Klaipėdos rajone, Veiviržėnų miestelyje, degė automobilis "Mazda MPV".

Per gaisrą išdegė variklio skyrius. Ugniagesiai įtaria padegimą.

O sekmadienį ryte toje pačioje Veiviržėnų seniūnijoje, Pozingių kaime, užsiliepsnojo individualus gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams iš po namo stogo rūko dūmai. Pastatas – vienaaukštis, rąstinis, aptinkuotas, stogas skiedrinis, dengtas šiferiu.

Nuo įkaitusio kamino užsidegė medinės stogo konstrukcijos, apdegė gegnės, išdegė ir nuardyta 10 kv. m šiferinės stogo dangos.

Nuo sausio 1 iki balandžio 30 d. Klaipėdos rajone užgesinta 100 gaisrų, daugiau nei Klaipėdos mieste, kur per šį laiką jų būta 93.

Dūmų detektorius patalpose neįrengtas.

Tai dar du gaisrai Klaipėdos rajone šiais metais, kurie papildys gaisrų statistiką šioje savivaldybėje.

Skaičius lėmė karantinas?

Beje, pagal Priešgaisrinio departamento pateiktus duomenis, per pirmus šių metų mėnesius, nuo sausio 1 iki balandžio 30 d., Klaipėdos rajone užgesinta 100 gaisrų, daugiau nei Klaipėdos mieste, kur per šį laiką jų būta 93.

Per sausį–balandį Šilutės rajone kilo 50 gaisrų, Kretingos savivaldybėje – 49, Skuodo rajone – 20, Palangoje – 19, o Neringoje – 2.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 3 798 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, trečdaliu mažiau.

Ugniagesiai pastebėjo, kad balandį ypač sumažėjo gaisrų atvirosiose teritorijose, t. y. mažiau deginama žolė.

Tai veikiausiai susiję su šalyje paskelbtu karantinu dėl COVID-19 pandemijos.

Žuvusiųjų liepsnose – daugiau

Per keturis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 39 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 36), o 43 gyventojai (pernai – 74) patyrė traumų.

Pastarųjų penkerių metų keturių pirmų mėnesių žuvusiųjų gaisruose vidurkis – 49 žmonės, t. y. šiemet žuvo 20 proc. mažiau.

Šiemet kilo penki gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 29 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.

Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 43 gyventojus, 283 pastatus, 16 transporto priemonių, 746 gyvūnus.

Gaisruose žuvo 31 vyras, šešios moterys, dviejų žmonių tapatybės nenustatytos.

Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai.

Miestuose žuvo 10 žmonių (26 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 29 (74 proc.).

Trylika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų keturi – Kauno mieste, po tris – Jonavos ir Kauno rajonų savivaldybėse), septyni – Alytaus (po tris – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), šeši – Vilniaus, penki – Šiaulių, po tris – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, du – Utenos.

O Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse iki šių metų gegužės žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti.