Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti

Reikalavimai pareiškėjams

Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).

Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur.

„Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Kompensavimo sistema

Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.

Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką.

Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules.

Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę.

Būtini dokumentai

Pažymėtina, kad pareiškėjams, kurie ataskaitiniais arba ankstesniais metais (bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.) buvo įsigiję nuo žinduolių ar paukščių laimikį apsaugančią įrangą ar įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.

Taip pat 40 proc. kompensacija taikoma pareiškėjams, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją viršija Q3 reikšmę. Tokiu atveju kartu su paraiška būtina pateikti įrangos ar įrankių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įrangos, apsaugančios laimikį nuo žinduolių ar paukščių, ir įrankių kontrolę užtikrina Žuvininkystės tarnyba.

Kompensacija mokama už 2014–2020 metus pagal ūkio subjektų bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Už kiekvienus metus teikiama atskira paramos paraiška. Sprendimą dėl kompensacijos skyrimo arba neskyrimo priima NMA.

Priemonei įgyvendinti lėšos skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc. bendrojo finansavimo) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.

Priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.

Užsakymo numeris: 1751591.