Žuvininkystės sistemą reguliuojantys valdininkai neranda Baltijos jūros žvejus tenkinančios bendros kvotų skirstymo sistemos – ją ėmėsi siūlyti patys žvejai.

Kvotų aukciono nepageidauja

Vasario pabaigoje žlugo bandymas Lietuvoje įvesti Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo sistemą pardavinėjant jas aukcione.

Tai buvo bandymas ieškoti sprendimo susidarius tokiai situacijai, kai siūlomai kvotų skirstymo tvarkai, formuojant istoriškumą, nepritarė Konkurencijos taryba.

Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius teigė, kad "atviro aukciono būdu istoriškumas nebūtų formuojamas, visi galėtų dalyvauti ir kiekvienais metais iš naujo būtų sprendžiama pagal tai, kas daugiausiai sumokėtų". Tačiau, kita vertus, kaip jis mano, atviras aukcionas turėtų neigiamų padarinių žvejybos verslui.

Kvotų skirstymo tvarkai per aukcioną nepritarė ir didžioji dalis žvejų. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila mano, kad Baltijos jūros regione kvotų skyrimo atviro aukciono būdu analogų nėra, todėl ir Lietuvos žvejams nereikėtų taip skirstyti kvotų. Kitose Europos šalyse žinomi atvejai, kai per aukcioną skirstant kvotas, jas supirko prekybos degalais kompanija, kuri po to jas perpardavinėjo žvejams.

Prognozuoja nepalankų įvertinimą

Šiuo metu kvotos yra paskirstytos pirmajam pusmečiui pagal tvarką, kuri netenkina daugumos žvejų.

Apie 80 proc. šprotų ir strimelių žvejybos kvotų yra atitekę vienai bendrovei "Banginis", nors ji valdo 4 laivus iš 31 žvejojančio Baltijoje.

Dėl tokio šių kvotų skirstymo vyksta teismo procesas. Monopolistine kvotų skirstymo tvarka susidomėjo Konkurencijos taryba. Žuvininkystės tarnyboje jau neabejojama, kad bus daugumai žvejų palankus sprendimas. Konkurencijos taryba jau konstatavo, kad bandant įteisinti skirstomų kvotų perleidimo teisę yra pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai.

Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėja Eglė Senovaitienė įspėjo, kad sprendžiant iš ankstesnių Konkurencijos tarybos sprendimų, dabar naudojama kvotų skirstymo tvarka bus įvertinta nepalankiai.

Daugumai žvejų nekyla abejonių, – argi gali būti taip, kad viena bendrovė valdytų beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių žvejybos kvotų, ir Konkurencijos taryba dar tai vertintų palankiai?

Laukia teismo sprendimo

Ginčas dėl kvotų skyrimo tęsiasi jau porą metų ir nepavyksta pasiekti kompromiso.

Šiuo metu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamas žvejų skundas dėl dabar galiojančių Taisyklių teisėtumo.

Sprendimą ketinama pateikti kovo 27 dieną.

Dauguma žvejų jau svarsto galimybę po šio teismo sprendimo prašyti Žemės ūkio ministerijos kompensuoti nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl ydingos kvotų skirstymo tvarkos. Jei nuostoliai nebūtų kompensuoti, juos žadama išsiieškoti per teismus.

Kaip bus skirstomos kvotos toliau, kai teisme ir Konkurencijos taryboje paaiškės, kad iki šiol kvotos skirstytos pažeidžiant daugumos žvejų interesus?

Šiuo metu tiek valdžia, tiek žvejai yra lyg ceitnote. Užteko politinės valios vienai bendrovei skirti didžiausią kąsnį Baltijos jūros žvejybos kvotų. Dabar aiškėja, kad toks kvotų skirstymas galėjo būti neteisingas, o po Konkurencijos tarybos sprendimo veikiausiai paaiškės, kad ir neteisėtas.

Kvotų skirstymo kriterijai

Dauguma žvejų nepraranda vilties, kad bus įteisinta jiems palanki ir žuvininkystės versle išgyventi leidžianti kvotų skirstymo tvarka.

Dalis žvejų triūsė prie teisingos kvotų skirstymo tvarkos, siūlė formules, kurios visiems sudarytų konkurencingas žvejybos sąlygas. Derino jas su partneriais, tačiau paaiškėdavo, kad tai bergždžias darbas, nes Vilniuje būdavo sugalvojamos visai kitokios, daugumos netenkinančios kvotų skirstymo tvarkos.

Protingą ir daugumai žvejų palankią tvarką siūlo žvejybos bendrovės "Spika" savininkas Gintaras Gylys. Jo nuomone, kvotas teisingai galima paskirstyti įvedus keletą sudedamųjų dalių.

Viena jų – turimas žvejų laivynas pagal laivų galingumą. Bendras visų Baltijos jūroje žvejojančių laivų galingumas yra 8 800 kilovatai. Pagal šį kriterijų galėtų būti paskirstoma 40–50 proc. kvotų.

Kita kvotų skirstymo sudedamoji dalis galėtų būti žvejybos patirtis per pastaruosius trejus metus. Taip tos įmonės, kurios realiai dirbo, ir kvotų gautų daugiau.

Dar viena kvotų dalis galėtų būti rezervinė, paskirstoma prieš metų pabaigą pagal realią tų metų sugavimo situaciją.

Ieškodami įvairių daugumą žvejų tenkinančių kvotų skirstymo mechanizmų, žvejai bando gelbėti situaciją, kurioje žuvininkystė atsidūrė per pastaruosius metus.

Atviroje Baltijos jūroje žvejojantys laivai ir jų galingumai

Laivo pavadinimas Savininkas Ilgis metrais Galingumas kW
"Gilija" UAB "Banginis" 50,5 1400
"Tove"                          UAB "Banginis" 35,95 638
"Minge" UAB "Banginis" 37,15 735
100 UAB "Banginis" 26,5 165
Preila UAB "Monistico" 25,4 221
Alfa  UAB "Monistico" 25,5 221
LBB - 1032 AB "Senoji Baltija" 25,5 221
LBB - 1044 AB "Senoji Baltija" 25,5 221
LBB - 1066 AB "Senoji Baltija" 25,5 221
LBB - 1094 AB "Senoji Baltija" 25,5 220
LBB - 1107 AB "Senoji Baltija" 25,5 221
LBB - 1113 AB "Senoji Baltija" 25,5 220
LBB - 6935 AB "Senoji Baltija" 23,98 166
"Baltik" UAB "Strimelė" 25,5 221
"Atlant" AB "Laivitė" 25,5 221
1095 UAB "Sedija" 25,5 221
LB-1026 GKF "Stilma" 25,5 221
756 UAB "Starkis" 25,5 220
"Vilnis"  UAB "Ramsun" 25,5 220
169  UAB "Stekutis" 25,5 221
LBB - 1010 UAB "Spika" 25,45 221
694 UAB "Spika" 25,5 220
LBB - 6931 E.Narbuto IĮ 25,23 132
104 E.Narbuto IĮ 26,2 165
103 E.Narbuto IĮ  26,2 165
"Freisa" UAB "Freisa" 25,45 221
652 UAB "Prekybos namai "Aistra" 25,50 221
"Vita" UAB "Senlina" 25,40 221
LBB - 1100 BUAB "Baltijos žuvys" 25,50 220
LBB - 1124 BUAB "Baltijos žuvys" 25,50 220
"Moldova" UAB "Rikneda" 26,2 165