Į Lietuvoje išsikerojusį skandalą dėl žuvų kvotų skirstymo įtraukta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri padarė išvadą, kad šiandieninė kvotų skirstymo tvarka prasilenkia su antikorupcinėmis nuostatomis.

Ministras paskatino protestuoti

Šių metų kovą žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu buvo pakeista Baltijos jūros žuvų kvotų skirstymo tvarka. Ji Baltijos jūroje gaudant strimeles ir šprotus dar labiau įtvirtino vienos žvejybos bendrovės monopoliją.

Pagal senąją tvarką, kuri buvo įteisinta 2007 metais, vienai bendrovei atitekdavo per 45 proc. Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų. Pagal naująją tvarką bendrovei "Banginis" atitenka net 78 proc. šių žuvų kvotų.

Dauguma žvejų pasijuto stumiami iš verslo, sukilo prieš naująją kvotų skirstymo tvarką, kuri, panašu, tenkina tą vieną bendrovę ir žuvininkystės valdininkus. Naujajai tvarkai nepritaria ir žuvininkystės sistemos mokslininkai.

Pasipylė daugumos žvejų skundai į įvairias instancijas, atsirado ieškinys teisme.

"Jei žemės ūkio ministras nebūtų pakeitęs Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių, mes nebūtume ėmęsi visų tų iniciatyvų", – sakė vienas iš skundų iniciatorių Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Ši asociacija, o taip pat Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūros žvejys", kurios pirmininkas yra Artūras Maželis, jungia apie 90 proc. Baltijos jūros žvejybos bendrovių. Jos nariai ir pasijuto nuskriausti ministrui pakeitus kvotų skyrimo tvarką.

Siūlo nesudaryti monopolijų

Seimo Antikorupcinės komisijos prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išanalizavo žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos 2013 m. kovo 15 d. įsakymu pasirašytas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles.

V.Juknos taisyklėse buvo pakeista nuostata kvotas skirstyti vertinant ne pastarųjų trijų metų žuvų sugavimo rezultatus, o šešerių metų rezultatus. Taip pat iš taisyklių pašalinta nuostata, kad kvotos skiriamos atsižvelgiant į žvejybos bendrovės turimų laivų skaičių. Tai ir "atrišo rankas" vienai įmonei atiduoti net 78 proc. kvotų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba padarė išvadą, kad naujosios taisyklės, kai sumažinta vertinimo kriterijų, sudarė sąlygas diskriminuoti mažesnį laiką žvejojančiuosius ar naujai pradėti žvejybą norinčias bendroves. STT rekomendavo pridėti daugiau kvotų skirstymo kriterijų, nesudaryti monopolinių sąlygų vienam naudotojui, nediskriminuoti kitų naudotojų. Netgi pasiūlyta, kad būtų nustatytos vieno naudotojo tam tikros žuvų rūšies kvotų lubos.

Tai, ką pasiūlė STT, visiškai atitiktų daugumos žvejų interesus. Jei didžiausias naudotojas gautų 45 proc. kvotų, kaip tai buvo anksčiau, visi dabartiniai Lietuvos žvejai su jiems skirtomis strimelių ir šprotų kvotomis galėtų išgyventi.

STT pasiūlė keisti ir daug kitų V.Juknos taisyklių, nuostatų. Jos šį dokumentą paverstų skaidresniu, suprantamesniu, atvertų kelią naujiems rinkos dalyviams ir užkirstų galimybę naudotis valstybės kvotomis šiurkščiai žvejybą pažeidžiančioms bendrovėms.

"Kišeninė" komisija ir korupcija

Kita STT užkliuvusi su Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymu susijusi probleminė sritis – kvotų skirstymo komisijos veikla.
Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos darbas nėra skaidrus, pati ji formuojama netinkamai.
Komisijos sudėtis turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau žuvininkystės sistemoje paprasti ir aiškūs dalykai dažnai įslaptinti. Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje dalyje "Komisijos ir darbo grupės" nurodyta, kad yra "Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo komisija", pateikta ir jos sudėtis. Bet nėra jokios informacijos apie Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisiją ir jos sudėtį.
Pavyko rasti 2009 metų Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo suformuota 7 narių kvotų skirstymo komisija. Kaip ir pastebėjo STT, komisijoje yra net šeši žuvininkystės tarnybos pareigūnai. Iš jų penki pavaldūs tos komisijos pirmininkui Vaclovui Petkui. Iš esmės tai reiškia, kad "komisija yra kišeninė". Žvejai jau ne kartą kėlė klausimą, ar gali dirbti tokia komisija?
Klausimų dėl skaidrumo iškilo ir STT. Ji nurodė, kad "komisijos sprendimai gali būti priimami formaliai, neobjektyviai, gali būti veikiami pavaldžių komisijos narių". STT atkreipė dėmesį, kad į komisiją turėtų būti įtraukti ir asocijuotų struktūrų nariai, kurie gintų žvejybos įmonių interesus.
Dabar Komisijos reglamentas numato, kad į posėdį gali būti kviečiami asociacijų atstovai. Dalies asociacijų atstovai tikino, kad kvietimų jie nesulaukiantys, o komisijos priimti sprendimai jiems ne visada yra žinomi, ypač dėl kvotų rezervų.
STT atkreipė dėmesį, kad nėra ir komisijos sprendimų apskundimo tvarkos. Dirbtinai apsiginti nuo skundų, nenurodant apskundimo tvarkos, yra vienas korupcijos požymių. Kitas požymis, kai sprendimai neskelbiami viešai. Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos veikloje abu šie požymiai yra. Todėl STT nurodė sutvarkyti komisijos priimtų sprendimų skundimo tvarką, o priimtus sprendimus skelbti viešai Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje.
Jame paskelbta, kad gruodžio 17 dieną vyks Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis, kuriame bus skirstomos 2014 metų žvejybos kvotos.
Ar posėdį jau ves naujos sudėties komisija, ar liks ta pati, kurios sudėtyje STT įžvelgė korupcinių apraiškų?
Civilizuotojo valstybėje po tokių STT išvadų kvotų skirstymo sistema turėtų būti pertvarkoma. Ar 2014 metų kvotos jau bus skirstomos skaidriai, klausimas be atsakymų.