Teismas panaikino prieš 12 metų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patvirtintą trijų sklypų uostamiesčio centre sandorį. "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) įpareigota grąžinti Vitės kvartale įsigytus sklypus valstybei.
Miestui sumokėjo milijonus
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė uosto kompanijos skundą ir paliko galioti žemesniosios instancijos teismo sprendimą, kuris panaikino sandorį.
2000-aisiais KLASCO už tris sklypus sumokėjo apie 2,4 mln. litų ir įsipareigojo per penkerius metus miesto reikmėms skirti apie 9 mln. litų.
Kompanijos lėšomis buvo įrengta Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryža. Šiai rekonstrukcijai kompanija skyrė 2,4 mln. litų. Dar 600 tūkst. litų buvo investuota į Gegužės ir Naujosios Uosto gatvių sankryžos rekonstrukciją.
Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui įrodė, kad šis sandoris buvo atliktas pažeidžiant Žemės reformos įstatymą.
Jame pažymėta, kad paveldosauginės teritorijos negali būti perleistos juridiniams asmenims.
"Dabartinė šių sklypų rinkos vertė siekia 6,4 mln. litų. Tai yra senamiesčio teritorija. Nuo 1996 m. sklypai įrašyti į Kultūros paveldo registrą", – tvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė.
Sieks nuostolių atlyginimo
Krovos kompanijai tuo metu žemės sklypus leido įsigyti tuometis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovas Laisvūnas Kavaliauskas, kuris šiuo metu dirba Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje.
"Atsakingų pareigūnų kaltės nepavyko įrodyti dėl suėjusio senaties termino", – teigė prokurorė.
Teismas nesiaiškino, kas turės kompensuoti KLASCO investicijas į miesto infrastruktūrą.
"Kompanija savo interesus gali ginti teisme", – neslėpė L.Paulikienė.
"Per tuos metus KLASCO skyrė savivaldybės reikmėms, miesto infrastruktūrai visus 9 mln. litų. Jeigu KLASCO grąžintų žemės sklypus, kuriuose yra įmonei priklausančių pastatų, miesto savivaldybei, tai ši patirtų didelių išlaidų dėl pinigų grąžinimo, delspinigių bei palūkanų. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, apskrities administracijos teisių perėmėja, turėtų kompensuoti ir investicijas, nutrauktų kontraktų pasekmes. Tikimės šį juridinį rebusą išspręsti visoms šalims priimtinu būdu", – teigė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Prokuratūra teigė, kad krovos kompanija turi teisę nuomotis valstybei grąžintus žemės sklypus, nes per dešimtmetį juose atsirado KLASCO pastatai.
Grėsmė ES investicijoms
Praėjusią savaitę prokurorai pasiekė pergalę dar vienoje civilinėje byloje. Panaikintas dar vienas žemės sklypo įsigijimo faktas.
"Šis žemės sklypas Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas uosto rezervinei teritorijai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija raštu net kelis kartus Nacionalinei žemės tarnybai pranešė, kad šis sklypas reikalingas geležinkelio plėtrai ir jis negali būti perleistas privatiems asmenims", – aiškino prokurorė L.Paulikienė.
Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius leido įsigyti šį sklypą.
"Jis tapo privatus. O geležinkelis, nors ir pastatytas, tačiau negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Todėl atsirado grėsmė netekti 7 mln. litų ES lėšų, kurios buvo investuotos į šį projektą", – tvirtino prokurorė.
Nagrinėja sklypų reikalus
Teisėsaugininkų akiratyje – ir kai kurių fizinių asmenų sklypai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Stropienė tikino, jog dar vienoje civilinėje byloje prokurorams pavyko įrodyti, kad Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja neteisėtai atkūrė nuosavybę asmeniui, kuris net neturėjo tam teisės.
"Buvo suklastota žemėtvarkininkų išvada, kuri neva suteikė teisę reikalauti atkurti nuosavybę. Paaiškėjo, kad žmogui buvo neatlygintinai suteikti du miško paskirties žemės sklypai Klaipėdos rajone. 12 hektarų miško masyvas tuo metu kainavo 104 tūkst. litų", – tikino S.Stropienė.
Atgautą nuosavybę žemėtvarkininkė iš karto pardavė.
Teismo procese prokurorams pavyko įrodyti žemėtvarkininkės kaltę, tačiau jai baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties.
Klaipėdos rajono teismas paskelbė nutartį ir dėl vieno sodų bendrijos pirmininko sukčiavimo atvejo.
Sodų bendrijos "Skinija" pirmininkas, savo nuožiūra, bendrijai priklausantį 1,79 ha sklypą nusprendė grąžinti į žemės rezervo fondą.
Vos tik žemė buvo pripažinta laisvu valstybiniu žemės sklypu, iš karto buvo suprojektuotas šio sklypo detalusis planas.
Čia buvo atkurta nuosavybė sodų bendrijos pirmininko pažįstamai. Moteris savo nuosavybės reikalus pavedė tvarkyti tam pačiam sodų bendrijos pirmininkui.
"Jis suskaidė žemę į dešimt sklypų ir išdovanojo savo sūnums. Teismas šią žemę grąžino į sodų bendrijos teritoriją", – aiškino S.Stropienė.
Naujausi komentarai