Šviesų tiek, kad kai kam tai primena pasaką.
„Pasakų pasaka vaikystės. Kiekvieną vakarą vaikštau“, – sakė moteris.
„Visi važiuoja, sako, labai patinka. Pernai buvo mažiau – šiemet tai jau kaip reikiant, rimtai“, – tikino vyriškis.
„Priekulė pati gražiausia“, – teigė kitas.
„Viena spalva, miestelis gražus, mažas, bet pasistengė pasipuošti“, – atkreipė dėmesį dar vienas vyriškis.
Seniūnija po Priekulę išbarstė daugiau nei 300 eglučių – ir kirstinių, ir augančių vazonuose.
„150 eglučių yra vazonuose. Praeitais metais mums jas išnuomavo, bet vėliau padovanojo. O kad jų neprarastume, seniūnijos kiemelyje laistėme, saugojome, tręšėme. Išsaugojome, ir jos vėl tęsia gyvenimą“, – aiškino Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė.
Kadangi sušvito ir žmonių kiemai, kiek iš viso eglių miestelyje įžiebta, sunku suskaičiuoti, mat rekordų priekuliškiai nesiekia.
Priekulės centre, prie paminklo Mažosios Lietuvos metraštininkei Ievai Simonaitytei, tviska ir Kalėdų eglė. Ją puošę išmatavo, kad eglė yra daugiau nei 23 metrų aukščio. Kiek ji čia auga, priekuliškiai tiksliai jau ir nepamena – sako, kad ne mažiau nei 60 metų.
„Galime pasigirti, kad tai didžiausia, aukščiausia, natūraliai auganti, jeigu kažkas sakys, kad pas juos tokia pat – ne, nes pas mus ji sidabrinė eglutė. Jeigu kažkas netikite – matuokime“, – juokėsi Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė.
Šalia eglės žiba išpuoštas raudonplytis 140 metų Priekulės paštas. Jis uždarytas prieš septynerius metus, bet šventėms paštą atgaivino Priekulės meno ir kultūros centras.
„Marių milžinai sukūrė šitą kraštą, esame šios kultūros nešėjai. Populiariname šišionišką žodį, ir tie milžinai atgyja per Kalėdas – jie neša laimę, sėkmę“, – teigė Priekulės meno ir kultūros centro vadovė Rūta Steponavičienė.
Tad pašte atverta Marių milžinų kalėdinė rezidencija skatina pažinti ypatingą šio krašto šišioniškių kalbą, o kas nori – gali ja parašyti laišką Kalėdų Seneliui ar Marių Milžinui. Jiems galima net paskambinti.
„Jeigu kažkas turėjo nuodėmių per metus ar gerų žodžių, šitas pašto telefonas veikia ir gyvuoja per kalėdinį sezoną. Galbūt čia galima išgirsti ir minėto milžino palinkėjimą“, – sakė Priekulės meno ir kultūros centro vadovė Rūta Steponavičienė.
Kadangi Priekulėje tiek daug šviesų, prireikė ir jas prižiūrinčiojo.
„Turime ir eglučių įžiebėją – seniūnijos darbuotoją, kuris, kai vakare įsižiebia eglutės, eina reguliuoti. Tradicija, buvusi prieš 100-metį, vėl sugrįžta į Priekulę“, – pasakojo Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Mat po Priekulę prieš daugiau nei 100-metį, kai joje buvo dujinis gatvių apšvietimas, vakarais vaikščiodavo įžiebėjas.
(be temos)
(be temos)