Vyriausybė atvėrė galimybę: bus statomas išorinis uostas

Išlieka dvi alternatyvos

Vyriausybėje gruodžio 4 d. patvirtinta Lietuvos bendrojo plano koncepcija, o gruodžio 11 d. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas. Priimti istoriniai dokumentai, kurie nuims dalį įtampos dėl galimybės statyti išorinį uostą.

Pagal Lietuvos bendrojo plano koncepciją išorinis uostas numatytas tiek Klaipėdoje ties Melnrage, tiek Latvijos pasienyje ties Būtinge.

Pigesnis, lengviau derinamas, techniškai aiškesnis, bet su didesne socialine įtampa, galbūt ir poveikiu Lietuvos pajūriui būtų išorinio uosto variantas ties Melnrage. Būtingės variantas yra mažiau patrauklus ar netgi sunkiai įsivaizduojamas dėl per mažo natūralaus jūros gylio prie Būtingės pakrantės. Jo įgyvendinimą apsunkintų ir tokio uosto statybos Latvijos pasienyje derinimas su kaimynine valstybe.

Dalis asmenų, netgi Seime sėdinčių politikų nuolat „rėkia“, kad valdžia laidoja pajūrį ir Baltijos jūrą, siekia paversti „purvina pelke“.

Statant išorinį uostą ties Melnrage Lietuva galėtų pati numatyti ir įgyvendinti poveikio krantams mažinimo priemones. Neaišku kaip juridiškai tokios priemonės būtų įgyvendinamos Latvijos pajūryje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas atveria galimybę išorinį uostą statyti ties Melnrage. Išorinis uostas prie Melnragės būtų dabartinio Klaipėdos uosto dalimi. Prie Būtingės statomas uostas būtų visiškai naujas vienetas.

Kuri vieta būtų pigiausia ir tinkamiausia, darytų mažiausiai žalos pajūrio aplinkai, būtų apsispręsta ateityje parengus abiejų alternatyvų vertinimo ir poveikio aplinkai dokumentus.

Protekciniai įtarimai

Išorinio uosto statyba ties Melnrage turi nemažai priešininkų. Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas Vyriausybei yra išdėstęs išorinio uosto statybos ties Melnrage pasekmes. Manoma, kad uosto statyba padarytų didžiulę žalą Baltijos jūros pakrantei šiauriau Klaipėdos.

Skaičiuojama, kad Melnragės išorinio uosto I varianto įrengimo kaštai – 619 mln. eurų, o Būtingės išorinio uosto kaštai - per 1,16 mlrd. eurų. Tačiau G. Ramašauskas Vyriausybei nurodė bent 7 punktus, kurie Būtingės išorinio uosto sąmatą neva išpučiantys, o Melnragės – sumažinantys.

Vien tai, kad Melnragės išorinio uosto išplėtojimo plotas skaičiuojamas 93 ha teritorijoje, o Būtingės 189 ha teritorijoje, esą yra neteisinga. Tarsi Melnragės variantas būtų proteguojamas?

Taip pat dėl Melnragės išorinio uosto esą neįvertintos pajūrio apsaugos nuo krantų erozijos priemonės, nes visame pajūryje, kad būtų apsaugoti krantai neva teks įrengti bunų sistemas.

Anot G. Ramašausko, nesanti įvertinta Melnragės išorinio uosto žala pajūrio turizmui ir rekreacijai, neįskaičiuotos kompensacijos už valstybės reikmėms paimamą būstą ir žemės sklypus, neįvertinti kaštai, kurie bus reikalingi įrengti taršos, triukšmo, vibracijų kompensavimo priemones prie uosto transporto koridorių, kurie eis per Klaipėdos gyvenamuosius rajonus. 

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pateikti pamąstymai ir skaičiavimai yra puiki priemonė ateityje priimant galutinį sprendimą dėl išorinio uosto vietos, rengiant detalesnius tokio uosto statybos dokumentus ir planus.

Planas: Lietuvos bendrojo plano koncepcijos brėžinyje raudonais laiveliais pažymėti Klaipėdos ties Melnrage ir Būtingės išoriniai uostai, mėlynais laiveliais – Klaipėdos ir Šventosios uostai, geltona linija jūroje – naujas planuojamas tarptautinis laivų maršrutas, rusvomis linijomis – nauji laivų maršrutai iš Klaipėdos ir Būtingės uostų, jūroje prieš Kuršių neriją rusvai apibrėžta nauja karinių pratybų riba jūroje vietoje juodai pažymėtos buvusios senosios. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Jūroje vystys ne tik uostus

Lietuvos bendrojo plano koncepcija Baltijos jūros panaudojimo sprendimams skyrė žymią vietą. Atskiras skyrius pavadintas „Atsakingai naudojama Baltijos jūra ir pakrantė“, nors dalis asmenų, netgi Seime sėdinčių politikų nuolat „rėkia“, kad valdžia laidoja pajūrį ir Baltijos jūrą, siekia paversti „purvina pelke“.

Akcentuojant sveiką jūrinę aplinką, ekologiją, saugų, švarų ir efektyvų jūrinį transportą, tvarią žuvininkystę, jautrią Baltijos ekosistemą, kultūros ir paveldo apsaugą, kalbama apie svarbius projektus Baltijos jūroje.

Esminiai tikslai uostų srityje – numatyti plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą, kurti jachtų ir mažųjų laivų uostelių tinklą, įrengiant uostelį ir prie Karklės. Dėl uosto veiklų ir laivų judėjimo numatyta plėtoti ir naujus laivybos linijų koridorius.

Lietuvos bendrojo plano koncepcija numato teritorinėje jūroje naftos žvalgybą bei gavybą, vėjo jėgainių parkų statybą, naujų ryšio bei elektros tiekimo linijų, vamzdynų įrengimą.

Nors dėl smarkiai sumažėjusių jūros žuvų išteklių žuvininkystės situacija yra gana sudėtinga, Lietuvos bendrojo plano koncepcijoje rašoma, kad būtina plėtoti žvejybos verslą, atnaujinti laivus, vystyti jūrinę akvakultūrą (žuvų auginimo fermas).

Lietuvos teritoriniuose vandenyse paliktos teritorijos ir nenumatytiems atvejams, karinių laivų pratybų zonoms.