- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija siekia įtikinti Vokietiją, kad ši imtųsi iniciatyvos tvarkyti įvairiose Baltijos jūros vietose Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusius laivus, kurie kelia pavojų aplinkai.
Lenkija paragino Vokietiją
2020 m. liepos 1 d. Vokietija dvejiems metams perėmė pirmininkavimą HELCOM Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai.
Lenkija paragino Vokietiją, kad ši imtųsi iniciatyvos Baltijos jūroje tvarkyti Antrojo pasaulinio karo laivų nuolaužas. Lenkija pirmiausia nori, kad Vokietija atkreiptų dėmesį į jos pakrantėje esančius nuskandintus Antrojo pasaulinio karo laivus.
Didžiausią pavojų kelia Lenkijos pakrantėje, Gdansko įlankoje, 1945 m. balandį po sovietų lėktuvų atakos nuskandintas 179 m ilgio nacistinės Vokietijos tanklaivis „Franken“.
Laivas perskilo per pusę. Jūros dugne jo vidurys ir laivagalis yra už 420 m. nuo laivapriekio.
Kai laivas nuskendo, jame buvo 2,7 tūkst. tonų degalų. Dalis jų ištekėjo, tačiau šiuo metu 5 bakuose dar yra nuo 573 iki 1 221 tonos kuro. Prakiurus bakams to kiekio užtektų užteršti Gdansko įlankos vandenis ir paplūdimius.
Istorija: nemaža dalis karo laikų skenduolių dar kelia pavojų. (Interneto nuotr.)
Tebeieško metodų
Lenkijos valdžia gavo oficialų Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atsakymą. Jame teigiama, kad Vokietijos federalinė vyriausybė žino apie galimas aplinkos taršos problemas Gdansko įlankos rajone, įskaitant Antrojo pasaulinio karo laivų nuolaužas.
Ar Vokietija imsis kokių nors veiksmų, kad pavojus būtų pašalintas?
„Pavojingų medžiagų pašalinimas, pavyzdžiui, sunkiojo aliejaus iš laivų nuolaužų, dar nėra gerai įvertintas. Bandymai tai daryti gali sukelti pavojų, kad pavojingos medžiagos išsklis į aplinką. Todėl tarptautinės mokslininkų grupės dar kuria pavojingų medžiagų pašalinimo iš laivų nuolaužų metodus“, – teigiama Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumente.
Faktas: Gdansko įlankos dugne su sonaru užfiksuotos dviejose vietose išmėtytos Vokietijos tanklaivio „Franken“ nuolaužos, kurių vienoje dalyje yra daug kuro. (Interneto nuotr.)
Pavojingos per 100 nuolaužų
Pagal preliminarius mokslininkų skaičiavimus, Baltijos jūroje, įskaitant ir jos įlankas, yra nuo 8 iki 10 tūkst. įvairių laivų nuolaužų. Nemaža dalis jų iš Antrojo pasaulinio karo laikų.Taršos aplinkai pavojų kelia mažiausiai 100 laivų nuolaužos, kuriose yra likę degalų.
Nuskendusių laivų nuolaužų su užsilikusiu kuru, tepalais yra įvairiose Baltijos jūros vietoje, daugiausia ten, kur vyko didesni mūšiai.
Lenkijos pajūris yra vienas labiausiai Antrojo pasaulinio karo laivų nusėtų vietovių Baltijos jūroje. Tam įtakos turėjo skubus nacistinės Vokietijos karo laivų atsitraukimas, civilių gyventojų evakuacija 1945 m., kuriuos lydėjo nuolatiniai sovietų karo lėktuvų ir povandeninių laivų antpuoliai.
Lenkijos pajūryje kraujuojančia žaizda laikomos ir vokiečių laivo „Štutgart“ nuolaužos Pucko įlankoje. Kuro nutekėjimas iš jo prasidėjo dar 1999 m. Tekėjimo intensyvumas ir užterštumo zona nuolat didėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...