Iš žurnalistikos – į verslą

Angelė Kavakienė (dabar – A.Kavak) ilgus metus dirbo Klaipėdos laikraštyje "Lietuvos žvejys", moteris – profesionali žurnalistė.

Gyvenimas taip susiklostė, kad ji išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas dar 1987 metais.

Ten išgyventi iš savo profesijos, kaip pati sakė, buvo sunku, tad nusprendė imtis kitų veiklų.

"Ką aš ten galėjau nuveikti žurnalistikoje? Nieko. Mane pakvietė dirbti laikraštyje "Draugas", bet suvokiau, kad nesuprantu tų žmonių, jų problemų. Ir tuo metu gavau kitą pasiūlymą. Kaip tik tada buvo atidarytas Pasaulio lietuvių centras, kur pasiūlė vadybininko vietą, man tai pasirodė įdomiau ir aš nuėjau dirbti ten. Paskui nusprendžiau mokytis koledže vadybos specialybės. Nes marketingo Sovietų Sąjungoje nebuvo. Ir man buvo smalsu išmokti ką nors naujo ir taip ilgainiui tapau verslininke", – pasakojo A.Kavak.

Moteris neužmiršo Lietuvos, dalykiniai jos ryšiai su tėvyne atsinaujino po kelerių metų, kai čia atkurta nepriklausomybė.

Tuo pat laiku Čikagoje buvo įsteigta Lietuvių verslo taryba, tad lietuvių galimybės prekiauti su JAV tapo realios.

Vis dėlto abiejų šalių verslo ryšiai, ypač maisto pramonės srityje itin menki. A.Kavak teigimu, tautiečiai pasirinko Rusijos, o ne JAV rinką.

"Nebežiūrėkime į Rusiją"

Neseniai į Lietuvoje vykusį Pasaulio bendruomenių vadovų susitikimą atvažiavusi A.Kavak tikino, jog dar prieš 10 metų įspėjo lietuvių verslininkus liautis žiūrėti tik į Rusiją ir verčiau atsisukti į Ameriką.

Moteris lietuvių gamintojams bandė įteigti, kad Rusijos rinka nestabili ir skatino megzti ryšius su JAV.

"Į tas mano kalbas Lietuvos verslininkai visai nekreipė dėmesio. Dabar, kai Rusijos rinka lietuviškoms prekėms užsidarė, žinau ne vieną didžiulį maisto produktų gamintoją Lietuvoje, kurio situacija tapo kritiška. Ir tik dabar jie sukluso", – teigė A.Kavak.

Visus tuos metus, pasak A.Kavak, buvo keičiamasi tik verslo misijomis tarp Lietuvos ir Amerikos, tačiau jokių rimtesnių žingsnių taip ir nebuvo padaryta.

"Pagrindinis verslininkų nenoras bendrauti buvo tas, kad Amerika per toli nuo Lietuvos. O Rusija čia pat, kalba – gerai žinoma, mentalitetas – panašus. Didesnių pastangų nereikia. Nuvežei ten prekes, viską nupirko, ir tvarka. Verslo ryšiai su Amerika per tą laiką neužsimezgė. Atvažiuodavo lietuviai, pasidairydavo, bet tuo viskas ir pasibaigdavo", – dėstė A.Kavak.

Kai kurie lygesni už kitus

A.Kavak – pirmoji, kuri pradėjo rūpintis lietuviškų maisto produktų tiekimu į JAV.

Moters iniciatyva čia iš Lietuvos atkeliauja lietuviška duona. Duonos kelionė laivais užtrunka 5–6 savaites.

Pradžioje ji užšaldoma 40 laipsnių temperatūroje, paskui gabenama ir laikoma 20 laipsnių šaltyje, todėl ir nepraranda maistingųjų savybių, o atšilusi išlieka skani. Amerikiečiai ją pamėgo.

"Lietuviški produktai dažnai yra brangesni, bet tos kainos neretai užkeltos. Ir tai yra dar viena problema. Pastarajame susitikime Lietuvoje apie tai kalbėjau su vietos verslininkais. Jie tą pripažino. O aš pati ne kartą susidūriau su situacija, kai išlindo įrodymų, jog į Rusiją gabenami lietuviški maisto produktai yra bent trečdaliu pigesni, nei jie parduodami visur kitur, taip pat ir Lietuvoje", – atskleidė A.Kavak.

Moteris pasakojo, kad buvo supainiotos siuntos ir į jos rankas pateko kainoraščiai, kuriuose nurodytos lietuviški produktai buvo 30 proc. pigesni, nei iki tol.

A.Kavak, puikiai suvokdama, kad versle tokių "stebuklų" nebūna, pasidomėjo, kodėl taip nutiko.

"Paaiškėjo, kad netyčia man buvo persiųstos prekės, kurios skirtos Rusijos rinkai. Man sakė, kad tų prekių kokybė žemesnė, todėl ir kaina taip skiriasi. Pasidarė įdomu, nunešiau tuos produktus ištirti į laboratoriją. Atsakymas buvo stulbinantis: kokybė nieko nesiskyrė, skyrėsi tik kainos. Labai apmaudu, kad lietuvių gamintojai Rusijai tiekia prekes gerokai pigiau nei visiems kitiems, tarp jų ir Lietuvai", – apgailestavo verslininkė.

Turi rūpėti valdžiai

Šią vasarą Niujorke vyko didžiulė kasmetė maisto produktų paroda "Summer Fancy Food Show", kur dalyvavo ir Lietuvos gamintojai.

Pasak JAV spaudos, lietuviai buvo entuziastingai nusiteikę.

Buvo rašoma, kad jiems labai svarbu dalyvauti toje parodoje, jie tikino atrasiantys savo pirkėjus ir panašiai.

A.Kavak lietuvių ekspoziciją irgi apžiūrėjo ir štai, kas jai įstrigo.

"Lietuviškų maisto produktų stendai buvo paruošti puikiai. Žmonės buvo labai gerai pasiruošę, eksponuojami lietuviški produktai – nuostabūs. Tačiau lankytojų ten beveik nebuvo dėl to, kad niekas Amerikoje nežino Lietuvos. Norėčiau šiuo atveju pateikti Makedonijos pavyzdį, kuri už Lietuvą yra mažesnė ir skurdesnė, bet jos produktai Amerikoje yra parduodami geriau ir Makedoniją čia žino", – pabrėžė A.Kavak.

Moteris atskleidė paslaptį – Makedonijos verslo reikalais ir šalies populiarinimu užsiima aukščiausi valstybės atstovai.

Kasmet į Čikagą atvažiuoja Makedonijos delegacija su premjeru ir ministrais priešakyje.

Į susitikimus sukviečiami potencialūs klientai – prekybos centrų savininkai, vadybininkai, reklamų agentūros ir panašiai.

Tokiai tikslinei auditorijai pristatomi makedoniški produktai, kuriuos ketinama įtvirtinti Amerikos rinkoje. Ir taip dirbama nuolat.

"Lietuviai irgi rengia panašius pristatymus, bet jie – absoliučiai neefektingi. Buvau viename tokiame. Ir kas gi ten atėjo? Tai buvo viena amerikiečių pora, kurie tuo metu ieškojo darbo, pakalbinau dar vienus, jie pasakė, kad turėjo išeiginę ir atėjo paklausyti apie Lietuvą. Sutikau dar du pensininkus, ir tai buvo visi, kurie apsilankė Lietuvos gamintojų pristatyme", – su apmaudu pripažino A.Kavak.

Geros valios ambasadorė

Matydama, kaip sunkiai mūsų šalies maisto produktai skinasi kelią į JAV, A.Kavak ėmėsi iniciatyvos.

Ji pakvietė mūsų šalyje garsių Lietuvos virtuvės šefų grupę, kurie atvažiuos į Niujorką, Čikagą, Las Vegasą ir pristatys amerikiečiams lietuvišką virtuvę.

"Ne cepelinus, bulvių plokštainį ar šaltibarščius, bet istorinę mūsų lietuvišką virtuvę. Patiekalai bus gaminami iš lietuviškų ingredientų. Kad visos pastangos vėl nenueitų veltui, ketiname samdyti viešųjų ryšių kompaniją, kuri amerikiečių spaudoje viešins mūsų renginius. Labai tikiu, kad efektas bus didesnis, nei anksčiau", – įsitikinusi A.Kavak.

Ispanijos mieste San Sebastijane, kuris pasak Angelos, yra pasaulinė gastronomijos sostinė ir, kuriame veikia 22 restoranai įvertinti "Michelin" žvaigžde, moteris ne kartą girdėjo, kaip giriami lietuviai virtuvės šefai.

Vieni jų ten dar mokosi, kiti jau užsitarnavę profesionalo vardą ir dirba.

"Man tada ir kilo mintis: visoje Europoje kalbama, kokie talentingi yra lietuvių virėjai, o Amerikoje apie juos niekas nieko nežino. Todėl šią situaciją reikia kuo greičiau taisyti. Kitas žingsnis, manau, į JAV reikės atvežti lietuvių liaudies menus. Negaliu atsižavėti tų dirbinių kokybe ir grožiu. Manau, kad ir amerikiečiams jie bus labai įdomūs", – teigė A.Kavak.

Su kinais konkuruoti nelengva

Amerikos lietuvė neslėpė, kad JAV visiems kitiems gamintojams sunku konkuruoti su kinų produkcija, kuri nuo kelio konkurentus šluoja savo žemomis kainomis.

Pavyzdžiui, geros kokybės lietuviško medaus didmeninė kilogramo kaina Jungtinėse Valstijose yra 5,56 JAV dolerio. O kiniškas – nuo 80 centų iki 1,2 dolerio.

"Kinišką medų į Ameriką gabena cisternomis ir išpilsto jau vietoje. Tokiu atvejų ant pakuotės yra užrašoma "Bottled in US", ir žmonės nežino, iš kur tas medus. Parduotuvių lentynose lietuviško medaus kaina tarkime, 9,99 dolerio, o kiniško – 8,99. Taigi kiniškas medus bet kuriuo atveju pigesnis už lietuvišką, o tie, kurie susiję su tuo kinišku medumi, gauna nepaprastai didelius pelnus", – atskleidė A.Kavak.

Verslininkės teigimu, akivaizdu, kad medaus kilogramas negali kainuoti dolerį. Tokio produkto sudėtis abejotina.

Anot A.Kavak, ne kartą buvo patikrintas kiniškas medus ir išsiųstas atgal.

"Pati, kai dirbau transporto sistemoje, pamenu atvejį, kai atgal į Kiniją po patikrinimo buvo išsiųsta 20 cisternų medaus. Tačiau Amerikos valdžia pajėgi patikrinti tik apie 6 procentus visų konteinerių turinio, kurie atvežami į šalį", – teigė A.Kavak.

Padeda įžengti į Ameriką

A.Kavak pasakojo, kad kažkada į Ameriką buvo atvažiavęs tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Jie pateikė lietuviškų produktų JAV tyrimų laboratorijai. Po to buvo aptarimas.

Amerikiečiai pasakė, kad visus tuo produktus būtų galima ženklinti "organic", tai yra "ekologiškai švarūs".

"Kodėl pas mus dar tiek nedaug lietuviškų produktų? Ir ne atstumas dėl to kaltas. Pagrindinė problema yra lietuvių baimė naujovėms. O lietuviški produktai ten galėtų būti populiarūs. Tik reikia labai daug darbo, didelės reklamos ir kantrybės. Mes esame pernelyg kuklūs, nors lietuviški produktai yra aukščiausio lygio. Mano misija ir toliau išlieka padėti lietuvių verslui įžengti į Ameriką", – tikino A.Kavak.