Nors vieno didžiausių Vakarų Lietuvos traukos taškų – Ventės rago ornitologinės stoties – teritorija tapo kone statybų aikštele, lankytojų srautai čia nemąžta. Spartūs rekonstrukcijos darbai, persiritę į pabaigos etapą, įstaigos veikloje pranašauja dideles permainas.

Darbus tikisi pabaigti anksčiau

Apsilankiusieji Ventės rage jau dabar plika akimi gali stebėti ryškius pokyčius: iškilusius naujus statinius, nusidriekusius pėsčiųjų bei dviračių takus.

Visa tai – dalis šiuo metu įgyvendinamo projekto "Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija" darbų, kurie finansuojami 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis.
Kaip patikino Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, kuriam priklauso Ventės rago ornitologijos stotis, direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis, numatyti darbai vyksta pagal planą ir be didelių trikdžių.

"Kadangi ES pinigai administruojami pakankamai sudėtingai, visi pervedimai derinami su kuruojančia agentūra, tam tikri techniniai dalykai paprasčiausiai užsitęsia ir į priekį ne visada galime judėti taip greitai, kaip norėtume ar kaip galėtų mūsų rangovai. Be to, tai yra jautri vieta, tam tikrus reikalavimus kėlė ir paveldosaugininkai. Tačiau iš esmės su rimtesnėmis problemomis kol kas nesusidūrėme", – teigė R.Grigonis.

Jei tokių neiškils ir ateityje, pašnekovas vylėsi, kad rekonstrukcija bus baigta dar šiais metais, nors projekto finišas numatytas 2015-ųjų gegužę.

Lankytojų netrūksta

Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai nertai juokauja, kad vasaros savaitgaliais čia sulaukiama ne mažiau lankytojų, nei galima pamatyti poilsiautojų garsiojoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje.
Kaip pripažino R.Grigonis, tikslius atvykstančiųjų srautus įvardyti būtų sudėtinga.

"Tokios lankytojų apskaitos specialiai nevedėme – skaičiuojame paukščius, o ne lankytojus, – šypsojosi pašnekovas. – Mūsų muziejų per metus aplankydavo apie 7 tūkst. žmonių – vietiniai darbuotojai labai preliminariai skaičiuodavo, kad tai yra kas dešimtas iš atvykusiųjų į Ventės ragą. Taigi iš viso galėtų būtų apie 50–70 tūkst. lankytojų."

Anot specialisto, Ventės ragas – unikali vieta tiek geografine padėtimi, tiek biologiniu, tiek žmonių lankomumo požiūriu – ekskursantų sulaukiama labai daug ir žmonės atvažiuoja iš visos Lietuvos.

"Tačiau iki projekto įgyvendinimo pradžios faktiškai neturėjome sąlygų, kurios galėtų užtikrinti ne tik čia besilankančių žmonių, bet ir darbuotojų poreikius. Tinkamos infrastruktūros labai trūko, pradedant jau tokiais buitiniais dalykais kaip tualetai ir panašiai", – pasakojo Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovas.

Nebetrikdys darbo

Anot R.Grigonio, pagrindinė Ventės rago ornitologinės stoties veikla yra paukščių žiedavimais. Vidutiniškai per metus čia sužieduojama 60–80 tūkst., o rekordiniais metais – net iki 100 tūkst. sparnuočių.

"Tad kol nebuvo įrengti apžvalgos takai bei aikštelės, lankytojai akinami smalsumo eidavo prie gaudyklių, o tai ne tik apsunkindavo stoties specialistų darbą, bet ir yra neleistina tarptautinėje praktikoje. Taigi suvaldyti šiuos srautus, užtikrinti tinkamą ornitologų darbą ir buvo esminis šiuo metu įgyvendinamo projekto tikslas", – aiškino pašnekovas.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas pasakojo, jog naujai iškilusiame kultūrinės paskirties pastate bus įrengtas informacinis centras, kuris lankytojams išsamiai ir moderniomis vizualinėmis priemonėmis suteiks informaciją apie paukščių migracijos, jų žiedavimo subtilybes.

Naujos ekspozicijos lankytojai galės pasiklausyti paukščių giesmių įrašų, pažiūrėti vaizdo siužetų.
Be naujų pažintinių takų, apžvalgos aikštelės, iš kurios bus galima stebėti migruojančius paukščius bei kaip jie žieduojami, bus įrengta ir moderni apšvietimo sistema, kuri stotyje leis apsilankyti ir sutemus ar naktį.

Stiklai – iš Vokietijos

R.Grigonio teigimu, įgyvendinat projektą orientuojamasi į ilgalaikį efektą, tad naudojamos ilgaamžės medžiagos, diegiamos pažangios technologijos.

"Stengiamės užtikrinti kokybę visose grandyse, dirbama kokybiškomis medžiagomis, kad po to neatsirastų papildomų išlaidų", – teigė specialistas.

Pavyzdžiui, takai ornitologinės stoties teritorijoje grindžiami klinkerio plytelėmis, taip pat naujose patalpose numatyta įrengti geoterminį šildymą.

"Laikydamiesi šiandienos reikalavimų, kad kultūrinės paskirties pastatai turi būti prieinami ir žmonėms su negalia, įrengėme du keltuvus. Be to, kadangi pastatai – paukščių migravimo kelyje, buvo pasirūpinta ir langais su specialiais stiklais, kurie yra matomi paukščiams. Žinoma, šie stiklai yra brangesni už įprastuosius, o juos mūsų rangovams teko gabentis iš Vokietijos", – vardijo pašnekovas.

Vykstantys rekonstrukcijos darbai tam tikrų nepatogumų veikiau kelia ne tiek lankytojams, kiek patiems darbuotojams. Kaip pripažino Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys, daugiausiai problemų kilo dėl laiku nepastatytos didžiosios paukščių gaudyklės.

"Senoji buvo nugriauta, o naujos nepastatė. Teko išsikelti papildomų tinklų, tačiau šiemet pagauname daugiau paukščių negu pernai", – pasakojo V.Jusys.

Gaudyklė bus tobulesnė

R.Grigonis pripažino, jog veikiausiai naujosios gaudyklės šį sezoną pastatyti nebepavyks.

"Pagal mūsų darbuotojų rekomendacijas ir norus gaudyklė buvo tobulinama, keičiama jos konstrukcija. Reikėjo ją ne tik perprojektuoti, bet tam ir gamybai gauti atskirą finansavimą – tai yra techniniai dalykai, kurie užtruko. Ko gero, šį sezoną jau būsime praleidę, tačiau tikimės, kad kai pastatysime naująją gaudyklę, dėl jos nebereikės sukti galvos 50 metų", – juokavo pašnekovas.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas pasakojo, jog naujojo įrenginio kėlimo mechanizmai bus kur kas tobulesnis, tad jį naudoti bus galima paprasčiau ir efektyviau – esant skirtingoms oro sąlygoms, tinklą bus galima išskleisti skirtinguose aukščiuose, lengviau jį nuleisti ar pakelti.

"Kadangi daugiau bendraujame su Europos paukščių žiedavimo centrais, galiu pasakyti, kad Europoje tokio dydžio paukščių gaudyklių tikrai niekas neturi. Tačiau gali būti, kad ši gaudyklė, kurios aukštis siekia 25 m, o plotis – apie 130 m, bus ir didžiausia pasaulyje", – linkęs manyti R.Grigonis.

Skaičiai ir faktai

Ventės ragas – vienas didžiausių paukščių koncentracijos taškų Baltosios–Baltijos jūrų migraciniame kelyje. Tai ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą.

Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887–1951), kuris 1924–1944 m. dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju.
Jis ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. 1929 m. čia buvo įkurta ornitologinė stotis.

Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2–4 tūkst. paukščių.
Iš pradžių sparnuočiai būdavo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. pastatytos specialios gaudyklės.

1978 m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 m aukštį. 1982 m. stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo – zigzaginę gaudyklę, į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės.

Per pastaruosius 26 metus apžieduota 1,6 mln. paukščių. Ir dabar kasmet Ventės rage žieduojama po 60–80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.

Stotyje įkurtas ir muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.

Vizitinė kortelė

Projekto pavadinimas: "Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija"

Projekto pradžia – 2012 04 02, pabaiga – 2015 04 30.

Bendra projekto vertė: 11 mln. 857 tūkst. 808,08 Lt.

Projektui skirtas finansavimas: 11 mln. 857 tūkst. 808,08 Lt.

Iš jo ES dalis: 10 mln. 79 136,87 Lt.

Projektui išmokėta lėšų: 8 mln. 301 tūkst. 555,38 Lt.

Iš jo ES dalis: 7 mln. 56 tūkst. 322,1 Lt.

Veiksmų programa: Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.

Veiksmų programos prioritetas: Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai.

Veiksmų programos prioriteto priemonė: Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga.