Vasarą – dirbti šešėlyje

Algą siūlė už persirenginėjimą

Studentai, moksleiviai ir tik ką mokyklą baigę jaunuoliai jau pluša kavinėse, lauko prekyboje, statybose.

Ne paslaptis, jog pilnametystės dar nesulaukusiems moksleiviams darbo paieškos tampa tikru iššūkiu.

Dėl jauno amžiaus ir sudėtingesnio įdarbinimo proceso darbdaviai į juos linkę žvelgti atsargiai arba nepatikliai.

Nenuostabu, jog sulaukęs pasiūlymo dažnas jaunuolis pasiryžęs sutikti su visomis darbdavių keliamomis sąlygomis.

Prieš kurį laiką darbo ieškojusi moksleivė Rusnė B. pateko į nemalonią situaciją.

Jaunai merginai įtarimų sukėlė miglotas potencialaus darbdavio pasiūlymas.

"Gavau pasiūlymą matuotis maudymosi kostiumėlius. Vyro, kuris siūlė darbą, žodžiais, patalpoje būtume tik dviese. Jis esą išmatuotų, ar kostiumėliai atitinka dydžius ir panašiai. Man tai skambėjo labai įtartinai, tad siūlymo iš karto atsisakiau", – prisiminė Rusnė B.

30 centų už braškių kilogramą

Klaipėdoje gyvenanti moksleivė per vasaros atostogas darbo ieškojo nebe pirmą kartą.

Dvejus metus merginai teko darbuotis netoli uostamiesčio įsikūrusiuose kaimeliuose.

Per keturias penkias dienas užsidirbdavau nuo 40 iki 60 eurų.

"Skindavau braškes. Penkias septynias valandas per dieną tekdavo praleisti kaitrioje saulėje. Darbas buvo legalus, tačiau dėl didelio fizinio krūvio ir menko atlyginimo nusprendžiau išeiti. Už kilogramą nuskintų braškių mokėdavo 30 centų. Reikėdavo dirbti visą savaitę. Per keturias penkias dienas užsidirbdavau nuo 40 iki 60 eurų", – atviravo mergina.

Nusivylusi tokia patirtimi, darbšti mergina šią vasarą sezoninio darbo nusprendė žvalgytis mieste.

"Labiausiai norėčiau dirbti patalpose, pavyzdžiui, plauti indus, ką nors pardavinėti, prižiūrėti vaikus. Kadangi esu dar jauna, kvalifikuotą darbą rasti sudėtinga. Per vasarą rankų sudėjusi nesėdėsiu, kadangi norisi įgyti patirties, užsidirbti ir turėti savo pinigų", – atviravo mergina.

Nelegalus darbas – pelningesnis

Klaipėdietė moksleivė Mantė T. šią vasarą taip pat nusprendė padirbėti.

Šiuo metu mergina siekia įsidarbinti legaliai, tačiau atsiradus patraukliam darbo pasiūlymui ji sutiktų dirbti ir "pogrindyje".

"Anksčiau yra tekę dirbti neteisėtai. Teko nuomoti batutus. Taip galima daugiau užsidirbti. Legaliai įsidarbinti užtrunka daugiau laiko. Turiu ir legalaus darbo patirties. Pajūryje pardavinėjau ledus. Galėčiau dirbti ir nelegaliai, nėra didelio skirtumo. Ieškau darbo, kuriame galėčiau bendrauti su žmonėmis, užsidirbti papildomai. Svarbiausia nešvaistyti vasaros tuščiai", – neslėpė mergina.

Neteisėtai rinko duomenis

Klaipėdiečiui Deividui E. dar tik aštuoniolika, tačiau, užuot vasarą mirkęs jūroje, aktyviai ieško darbo.

Anksčiau statybose plušėjęs vaikinas šiuo metu žvalgosi padavėjo darbo kavinėje ar bare.

"Padavėjų atlyginimas tikrai nėra įspūdingas. Palangoje ir Klaipėdoje darbdaviai siūlo apie 600 eurų per mėnesį. Norint užsidirbti didesnes sumas, reikia vykti į užsienį", – įsitikinęs Deividas.

Deividui tai pat yra tekę dirbti nelegaliai.

Kurį laiką vaikinas darbavosi lietuvių valdomoje bendrovėje, kurioje už sutartą sumą rinkdavo kontaktinius duomenis iš praeivių.

"Mūsų užduotis buvo bendrauti su žmonėmis, pateikti įvairias užklausas, kad žmonės atskleistų savo telefono numerį. Vėliau bendrovė žmonėms siųsdavo įvairias reklamas. Darbo užmokestis priklausė nuo surinktų duomenų kiekio. Man šis darbas buvo kančia, tad netrukus išėjau. Gerai užsidirbti taip pat nepavyko", – prisiminė vaikinas.

Darbdaviai kratosi moksleivių

Iki gegužės pabaigos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamente užsiregistravo 86 darbo ieškantys nepilnamečiai.

Sezoniniam darbui buvo įdarbinti 27 jaunuoliai.

Anot Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorės Dangirutės Jurkuvienės, moksleiviai ir studentai dažniausiai renkasi sezoninius darbus arba darbą laisvesniu grafiku.

Jaunuoliai dažniausiai ieško pagalbinio darbininko, barmeno padavėjo, padavėjo, pardavėjo, kurjerio darbo.

"Moksleiviai ieško kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, kadangi neturi darbo patirties ir profesinio pasirengimo. Jaunuoliai dažniausiai ieško pagalbinio darbininko, barmeno padavėjo, padavėjo, pardavėjo, kurjerio darbo. Esminės kliūtys moksleiviams įsidarbinti, kaip ir kasmet, išlieka nepilnamečių įdarbinimo sąlygų nežinojimas, bendraamžių darbo patirties suformuotas neigiamas darbdavių vertinimas, moksleiviai jaučiasi "nepatogūs" darbdaviams", – pasakojo D.Jurkuvienė.

Įstatymų nepaiso tūkstančiai

Nelegalaus darbo problema ir toliau išlieka opi ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai kasmet patikrina tūkstančius įmonių ir pavienių asmenų.

Per praėjusius metus nustatyti 2 125 nelegalaus darbo atvejai Lietuvoje, iš jų 229 – Klaipėdoje.

Nepilnamečiai taip pat buvo įtraukti į šešėlį.

Užregistruoti 45 ūkyje ir statybose nelegaliai dirbę nepilnamečiai. 14 iš jų nelegaliai – Klaipėdoje.

Šiemet iki vasaros pradžios šešėlyje dirbusių nepilnamečių uostamiestyje dar neužregistruota.

Taikomi skirtingi apribojimai

Įdarbinami asmenys iki 18 metų skiriami į dvi grupes: vaikai nuo 14 iki 16 m. ir paaugliai nuo 16 iki 18 m.

Įdarbinant nepilnamečius, darbdaviams keliami specialūs reikalavimai dėl darbo laiko apribojimo, darbo saugos, įdarbinimo.

Darbdavys gali įdarbinti vaiką tik gavęs vieno iš tėvų ar vaiko atstovo raštišką sutikimą bei kitus būtinus dokumentus.

Vaikams leidžiama dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, netrukdo lankyti ugdymo įstaigų.

Jiems galima dirbti ne daugiau nei šešias valandas per dieną ir dvi valandas per dieną mokyklos lankymo dienomis.

Paaugliai iki 18-os metų gali dirbti tik saugius, sveikatai ir fiziniam, psichiniam, moraliniam vystymuisi pavojaus nekeliančius darbus.

Nesuvokia pasekmių

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos komunikacijai Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės, siekiant sumažinti nelegalaus darbo mastą, būtina pirmiausia skatinti švietimą.

Neretai "pogrindyje" dirbantys žmonės nežino visų gresiančių pavojų, nemalonių pasekmių.

Dirbdamas nelegaliai darbuotojas mažina savo pensiją, ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju lieka be socialinių garantijų, negali gauti paskolos banke.

"Nelegalus darbas stabdo ir ekonomikos augimą. Valstybės ir savivaldybių biudžetai gauna mažiau pajamų. Tuo pat metu mažiau lėšų gauna tokios kiekvienam svarbios sritys: sveikatos apsauga, socialinė parama, švietimas, viešoji tvarka, kultūra", – komentavo J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Moka tūkstantines baudas

Dėl neteisėto darbo organizavimo pernai įstatymą pažeidusiems darbdaviams teko kaip reikiant patuštinti kišenes.

Jiems skirta baudų daugiau kaip 350 tūkst. eurų.

Vidutinis administracinės baudos dydis už kiekvieną užfiksuotą nelegalaus darbo atvejį siekė 1 173,7 euro.