Prieš penkis mėnesius pajūryje apsistojusį olandą Bobą J.de Biltą būtų galima pavadinti savotišku meilės tremtiniu. Tik į mažai pažįstamą kraštą vyrą atginė ne romantiški jausmai, o nuoširdus atsidavimas savo darbui.

Penkių žvaigždučių viešbučio Palangoje "Vanagupė" generalinis direktorius B.J.de Biltas – vienas iš nedaugelio užsieniečių, vadovaujančių Lietuvoje veikiantiems viešbučiams. Kosmopolitišką gyvenimo būdą propaguojantis vyras tikino, jog kiekvienos naujos pareigos jam – reikšmingas karjeros iššūkis, nustelbiantis ir ne itin malonius potyrius svečiose šalyse.

"Vanagupės" vadovo profesinė patirtis – įspūdinga: B.J.de Biltas dirbo prestižiniuose viešbučiuose Amsterdame, Londone, Maskvoje, Kijeve bei kituose Ukrainos miestuose, prisidėjo prie ne vieno aukščiausio lygio restorano atidarymo.

Nuo žemiausio laiptelio

– Kaip prasidėjo jūsų karjera?

– Dar mokyklos laikais teko padirbėti padavėju paplūdimyje, viešbutyje. Kadangi savo karjerą pradėjau nuo žemiausio laiptelio, puikiai suprantu bet kurį viešbučio darbuotoją, turiu supratimą apie jo darbą.

Vakarų Europoje priimta, kad viešbučių vadovai daug keliauja. Kadangi aš labai mėgstu keliauti, galima sakyti, jog mano darbas sutampa su hobiu.

Taip pat jaučiu malonumą bendrauti – kiekvienąkart susitinki su vis naujais žmonėmis, susiduri su skirtingomis situacijomis.

Nesu iš senamadiškų vadinamųjų ofisinių vadovų, kurie mieliau sėdi savo kabinete. Nuolatos sukiojuosi po viešbutį, bendrauju su svečiais, man įdomu sužinoti jų nuomonę, nuotaikas.

– Ar kaip vakariečiui nebuvo sudėtinga dirbti Rytų Europos šalyse?

– Taip, labai. Kaip teko pastebėti, žmonės inertiški, jiems sunku priimti naujoves, persilaužti dirbti kitaip. Tą patį pastebiu ir Lietuvoje – sudėtinga pakeisti sustabarėjusią tvarką. Žmonės nėra atsakingi, jie kažką daro tik tada, kai yra liepiami. Pasigendu iniciatyvos. Galbūt taip yra ir dėl to, kad jie bijo suklysti – geriau išvis nieko nedaryti. Bet jei dirbi, nesi apdraustas nuo klaidų.

Tikėjosi kitokio požiūrio

– Atvykus į nepažįstamą kraštą nestinga prieštaringos patirties. Kokių malonių ir nelabai įspūdžių patyrėte Lietuvoje?

– Lietuvoje nėra didelių kontrastų ir nesudėtinga bendrauti, daug kas kalba angliškai – parduotuvėse, restoranuose gali laisvai susikalbėti ir jaustis kaip namie.

Šis darbas man – nemažas iššūkis, tad vieta, kurioje aš dirbu, nėra pagrindinis dalykas. Tačiau Palangoje man labai patinka. Kad ir mažytė, ji labai jauki, žmonės draugiški. Kadangi esu užaugęs pajūryje, meilė jūrai visada bus mano širdyje. Todėl aš labai laimingas, Lietuvoje galėdamas gyventi šalia jūros.

Laisvalaikio turiu nedaug, tačiau spėjau apsilankyti Vilniuje, kuris man ypač patiko. Taip pat ir Klaipėda – šaunus miestas.

Didelis privalumas, kad turiu geras susisiekimo su Olandija galimybes – iš Palangos oro uosto su persėdimu Kopenhagoje faktiškai nuo durų iki durų nukeliauti užtrunka tris keturias valandas.

Bene didžiausias sunkumas, su kuriuo teko susidurti, kad sudėtinga surasti žmonių, kurie tikrai norėtų dirbti, siekti karjeros ir jaustųsi atsakingi už darbą. Kadangi Lietuva jau kurį laiką yra įstojusi į ES, tikėjausi kitokio požiūrio.

Man taip pat atrodo nesuprantama, kai žmonės pretenduoja į tam tikrą darbo poziciją, neturėdami tinkamos kvalifikacijos. Tai stebiu daugelyje norinčiųjų pas mus įsidarbinti gyvenimo aprašymų.

Viešbučių verslas apskritai gerokai skiriasi nuo kitų jau vien tuo, kad tenka dirbti dvidešimt keturias valandas septynias paras per savaitę. Nesvarbu, kas tai būtų – ar kambario tvarkytojas, ar registratūros darbuotojas – visi turi žinoti, kad čia nėra darbo laiko nuo–iki. Privalėsi atlikti savo darbą, kai to reikės. Ir aš tokio požiūrio Lietuvoje pasigendu.

Atkreipiau dėmesį ir į jūsų įstatymus, kurie reglamentuoja žmogiškuosius išteklius, apibrėžia darbo savaitę, viršvalandžius. Tačiau tokie įstatymai nesuteikia karjeros galimybių – jei nori ko nors pasiekti, tenka labai stengtis, neretai dirbti viršvalandžius.

Viešbutis tapo namais

– Ar pats save galėtumėte pavadinti darboholiku?

– Šiuo metu dirbu ypač daug, bet nesakyčiau, kad tai yra darboholizmas. Tiesiog atėjau į naują vietą, reikia daug ką išsiaiškinti, sustyguoti. Tad darbo valandų neskaičiuoju, svarbiausia – rezultatai.

– Ar šiuo metu viešbutyje ir gyvenate?

– Kol kas – taip. Nuo artėjančių metų planuoju susirasti būstą Palangoje. Nors viešbutyje gyventi patogu, vis dėlto norisi privatumo – dabar darbuotojai žino, kada nueini miegoti, ką valgai, kada iš ryto išvažiuoji pasivažinėti dviračiu, kada sugrįžti.

– Tenka daug keliauti, tad ir apsistoti įvairiuose viešbučiuose. Į ką juose labiausiai atkreipiate dėmesį?

– Į maisto kokybę, taip pat – aptarnavimo lygį. Iš esmės pastebiu viską.

– Esate gurmanas?

– Taip, aš mėgaujuosi maistu. Kai kada mėgstu ir pats gaminti. Ir manau, kad tai darau neprastai.

– Gal išskirtumėte pamėgtą virtuvę?

– Ko gero, azijiečių, nes ji labai sveika. Aš pats nevalgau nei bulvių, nei makaronų ar duonos. Stengiuosi maitintis sveikai.

– Veikiausiai daugelis lietuviškos virtuvės patiekalų jūsų skrandžiui būtų nemenkas išbandymas.

– Man patinka kai kas ir iš lietuviškų patiekalų, kuriuos pagamina mūsų restorano šefas Tadas – tai išties aukščiausio lygio profesionalas. Mielai valgau ir kotletus, ir kopūstų sriubą.

Tenka išbandyti daug ką, ko nėra mano kasdieniame meniu, kad turėčiau supratimą apie vieną ar kitą patiekalą. Taip pat aš negeriu nei alaus, nei degtinės, kitų alkoholinių gėrimų, išskyrus saikingai raudonąjį vyną.

Vilios konferencijų centras

– Kokius didžiausius iššūkius dabartinėje darbovietėje sau regite?

– Svarbiausias mano tikslas – pakeisti viešbučio įvaizdį, kad jis taptų labiau daugiakultūrinis, kad atvykstančiųjų iš svetur būtų daugiau. Kol kas pagal šalis daugiausia apsistojančiųjų mūsų viešbutyje yra iš Lietuvos, antroje vietoje – Europos Sąjungos valstybės, trečioje – Rusija.

Europiečiams galime pasiūlyti labai gerą produktą kainos ir kokybės požiūriu. Manau, kad ir šiuo metu baigiamas statyti konferencijų centras bus ypač patrauklus užsieniečiams, kadangi palyginti su Vokietija, Olandija ar kitomis Vakarų Europos šalimis, esame gerokai pranašesni patrauklia kaina.

Į "Vanagupės" konferencijų centrą dedu labai daug vilčių, nes jis bus didžiausias ir moderniausias Vakarų Lietuvoje. Jis galės talpinti daugiau nei 500 žmonių, čia pagal šiuolaikiškas technologijas bus įrengtos kabinos tiesioginiam vertimui. Žodžiu, viskas bus aukščiausio lygio.

Matau puikią konferencijų centro veiklos kombinaciją su SPA, baseinu, sporto aikštelėmis, treniruoklių sale ir kitomis mūsų teikiamomis paslaugomis.

Be statomo konferencijų centro, turime nemažai konferencijų salių, kuriose vyksta daug svarbių renginių. Tad esu nusiteikęs optimistiškai, kad ateityje turėsime gerokai daugiau veiklos.

Laukia švenčių maratonas

– Vis dėlto pasibaigus kurortiniam sezonui gal galite lengviau atsipūsti?

– Darbų nestinga. Nuo kito mėnesio prasideda mūsų kalėdinių vakarėlių sezonas, jau turime nemažai kompanijų, kurios kitą mėnesį pas mus rengs savo šventes, užsakymus. Visam savaitgaliui sulauksime ir vienos stambios Olandijos kompanijos darbuotojų, kurie pas mus panoro surengti savo šventę.

Jau planuojame Naujųjų metų sutiktuves – reikia pasirūpinti kiekviena smulkmena. Stengsimės svečiams parengti įspūdingą šou ir, noriu patikinti, tikrai prieinama kaina. Taip pat žvelgdami į tolesnę ateitį pradėjome galvoti apie Valentino dienos pasiūlymus.

Neužmiršime ir "Vanagupės" darbuotojų – sausį planuojame surengti šventinį vakarėlį, kuriame bus apdovanoti trys geriausi metų darbuotojai. Manau, jog žmones būtina motyvuoti, kad jie darbe turėtų stimulą kaip įmanoma geriau realizuoti savo gebėjimus.

– Ar darbe siekiate sukurti šeimynišką atmosferą?

– Tikrai ne. Kaip vadovas, esu suinteresuotas, kad mano komandos narių gyvenimo kokybė būtų gera, kad jie būtų sveiki, turėtų geras socialines sąlygas. Nes be darbuotojų esu niekas.

Bet aš nesamdau problemų. Darbas yra darbas, šeima yra šeima, ir kolegų gimtadienių vakarėliai man nėra artima.

– Koks komplimentas jums yra mieliausias?

– Buvo labai malonu, kai darbuotojai mane pasveikino su boso diena. Tai buvo labai netikėta ir sukėlė daug gerų emocijų.