Valstybė norintį dirbti pensininką baudžia du kartus – ne tik apkarpo gaunamas pajamas, bet ir verčia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.

Dirbi – patiri nuostolių

Turguje prekiaujantys pensininkai piktinasi, kad dėl keistos mokesčių sistemos iš jų norima atimti papildomą galimybę užsidirbti.

Nuo praėjusių metų pagal verslo liudijimą dirbantys pensininkai privalo patys susimokėti už privalomąjį sveikatos draudimą, nors kiti senjorai draudžiami valstybės lėšomis.

Kelis kartus per mėnesį turguje prekiaujantis klaipėdietis Zigmantas pasakojo, kad per mėnesį už privalomąjį sveikatos draudimą priverstas mokėti 72 litus.

Pensininkas stebisi, kodėl turi papildomai mokėti už sveikatos draudimą, nors jo darbo stažas – daugiau nei 40 metų. Anksčiau buvo kalbėta, kad šiems pensininkams už privalomąjį sveikatos draudimą mokėti nereikės. Tačiau priimtame įstatyme šio punkto esą nebeliko.

"Reikia gerbti pensininkus, kurie dar važiuoja į turgų, šąla, kad užsidirbtų kelis litus", – sakė vyras.

Pensininkas guodėsi skambinęs į Mokesčių inspekciją, savivaldybę, Ligonių kasas, tačiau sulaukdavo tik nuostabos arba paaiškinimo, jog esą toks įstatymas.

Pensininkai irgi serga

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Laima Domarkienė patvirtino, kad nuo praėjusių metų sausio 1 d. asmenys, drausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, tačiau besiverčiantys kuria nors veikla pagal verslo liudijimą, už jo galiojimo mėnesius turi mokėti 9 proc. minimalios mėnesinės algos įmoką.

Grupelė uostamiesčio pensininkų kreipėsi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką Rimantą Joną Dagį, tikėdamiesi užtarimo.

"Dirbantieji išlaiko privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Tad jei dirbi, turi mokėti ir mokesčius už sveikatos draudimą. Pensininkai juk taip pat serga", – paaiškino parlamentaras.

Kreipsis į teismą

Iniciatyvos ginti pensininkus ir neįgaliuosius ėmėsi kitas Seimo narys Petras Gražulis, užregistravęs šio Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Parlamentaro manymu, reikalavimas pensininkams ir neįgaliesiems mokėti privalomojo sveikatos fondo įmoką prieštarauja Konstitucijai. Tad pavieniai Seimo nariai parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).

"Bet eilės tvarka jis būtų nagrinėjamas tik po trejų metų. Jei šiam kreipimuisi pritartų Seimo dauguma, KT jį nagrinėtų greičiau", – aiškino Seimo narys.

Kovo mėnesį, Seimui susirinkus į eilinę sesiją, P.Gražulis bandys kuo greičiau organizuoti kreipimąsi į KT.

"Šiame Sveikatos draudimo įstatyme, kuris priimtas per naktinius posėdžius, esama ir daugiau problemų, kurias būtina kuo greičiau spręsti", – įsitikinęs P.Gražulis, skundų dėl šio įstatymo sulaukiantis iš visos Lietuvos.