Sunkmetis neatvėsino valdininkų ir politikų noro vykti į komandiruotes svečiose šalyse. Juolab kad pasiteisinimui galima rasti ir rimtą priežastį – būtinybę atstovauti tarptautinėse organizacijose.

Važiavo 15 kartų

Šiais metais Klaipėdos savivaldybės darbuotojai ir miesto politikai į užsienio komandiruotes vyko 15 kartų. Keturiose iš jų dalyvavo politikai, vienuolikoje – valdininkai.

Anot Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, net septynios komandiruotės buvo finansuojamos iš uostamiestyje įgyvendinamų ES pinigais finansuojamų projektų lėšų.

"Pastaruoju metu yra tokia politika, kad organizuojant komandiruotes stengiamės naudoti kuo mažiau savivaldybės biudžeto lėšų, todėl europinių projektų koordinatoriai į užsienį vyksta įgyvendinamų projektų lėšomis", – teigė L.Kraniauskas.

Be to, jo žodžiais, į svečias šalis valdininkai ir politikai siunčiami vis rečiau. Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija komandiruočių tikslingumui nustatyti.

"Visada įvertiname, kiek pinigų reikės išleisti ir kiek naudos komandiruotė duos. Pasakysiu paprastai, palyginti su 2006 ar 2007 metais, šiemet išvykos ribojamos labai žiauriai", – teigė L.Kraniauskas.

Keliavo už savo pinigus

Iš politikų šiemet į užsienį du kartus keliavo Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Jis lankėsi Nyderlanduose, Leuvardeno mieste. Komandiruotės tikslas – oficialus bendradarbiavimo vizitas. Šį mėnesį R.Taraškevičius lankėsi ir Lenkijoje, Ščecino mieste vykusioje tradicinėje šventėje "Jūros dienos – Szcecin Sail 2009". Į abi komandiruotes R.Taraškevičius vyko savo sąskaita.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė šiemet taip pat du kartus buvo išvykusi į užsienį. Praėjusią savaitę ji lankėsi Vokietijoje, kur Kylio mieste dalyvavo fotografijų parodos, kurios tikslas – pristatyti Klaipėdos ir Neringos miestus, atidaryme. Parodos iniciatorė buvo kompanija "DFDS Lisco", todėl ji ir padengs beveik visas kelionės išlaidas. Savivaldybės biudžetui ši J.Simonavičiūtės komandiruotė kainuos apie 600 litų.

Dar kartą J.Simonavičiūtė keliavo kartu su mero patarėja Audra Daujotiene. Moterys vyko į Karlskroną. Komandiruotės tikslas – pratęsti Klaipėdos ir Karlskronos miestų bendradarbiavimo programą. Tris dienas trukusi dviejų politikių kelionė savivaldybės biudžetui kainavo beveik 2 tūkst. litų.

Buvo ir Jordanijoje

Praėjusiais metais į 16 komandiruočių vyko 22 politikai. Toliausiai keliavo mero patarėja A.Daujotienė. Ji keturias dienas Ispanijoje, Barselonoje sprendė ŽIV prevencijos klausimus. A.Daujotienė yra savivaldybės Narkotikų prevencijos komisijos pirmininkė. Nors komandiruotė buvo tolima, ji savivaldybės biudžetui kainavo 160 litų. Jordanijoje penkias dienas viešėjo tarybos narė Jurgita Choromanskytė. Ji vyko į tolimoje šalyje Arabų Lygos ir ES forumą jaunimo klausimais. Savivaldybė šios komandiruotės išlaidų nekompensavo.

Brangiausiai miesto iždui atsiėjo politikų Alfonso Bargailos, Vidmanto Plečkaičio ir Eugenijos Odebrecht penkių dienų viešnagė Liverpulyje, "The Tall Ships" regatos renginiuose. Šios politikų komandiruotės kaina – beveik 12 tūkst. litų.

Viena brangiausių išvykų buvo ir E.Odebrecht dalyvavimas Kanuose, tarptautinėje parodoje "MIPIM-2008". Komandiruotpinigiai, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos siekė 3 tūkst. 860 litų.

Beveik tiek pat kainavo ir J.Simonavičiūtės kelionė į Šveicariją, Martignį, stebėti "Europiados" renginių.

Politikai pernai taip pat vyko į Lenkiją, Olštyną, su vietos valdžia pasitarti dėl bendradarbiavimo, lankėsi "Baltic Sprint Cup" apdovanojimo ceremonijoje Hamburge ir susitiko su Hiutenfelde įsikūrusia lietuvių bendruomene, važiavo apžiūrėti Rygos sporto arenos, Vokietijoje dalyvavo seminare geros patirties mainų klausimais, Kaliningrade vykusiuose miesto šventiniuose renginiuose.

Iš viso politikų komandiruotėms į užsienį pernai išleista per 40 tūkst. litų.

Vyksta vienu automobiliu

Savivaldybės vyriausioji buhalterė Daiva Trečiokienė taip pat patikino, kad šiemet išvykos į užsienio šalis bus dar labiau ribojamos. Kontroliuojama ir tai, kaip organizuojamos komandiruotės į kitus Lietuvos miestus.

"Labai taupome. Pavyzdžiui, anksčiau vieną dieną į Vilnių vykdavę politikai ir savivaldybės administracijos darbuotojai važiuodavo atskiromis mašinomis. Dabar stengiamasi komandiruotes organizuoti taip, kad būtų galima nuvažiuoti vienu automobiliu", – sakė D.Trečiokienė.

Tačiau kai kurių išvykų į užsienį išvengti nepavyks, mat Klaipėdos savivaldybė yra šešių tarptautinių organizacijų narė.

L.Kraniausko teigimu, kiekviena organizacija rengia savo narių susitikimus, organizuoja metines konferencijas, kuriose būtina dalyvauti.

Sunkmetis nepakoregavo dalyvavimo tarptautinėse organizacijose masto – savivaldybė neišstojo nė iš vienos iš jų.

Šiek tiek pavyks sutaupyti tik apribojus savo narystės teises Europos didžiųjų miestų organizacijoje "Eurocities".

"Pagrindinė šios organizacijos veikla yra lobistinė. Mums iš jos siunčiama naujausia informacija apie tai, kas vyksta Briuselyje, kokie sprendimai, susiję su miestų politika, yra priimami, kokiuose projektuose galime dalyvauti. Ši organizacija – tarsi informacijos šaltinis. Tačiau šiemet svarstėme galimybę pasitraukti iš šios organizacijos, nes jaučiame, kad nepanaudojame visų jos galimybių. Pagrindinė priežastis – trūksta mūsų atstovavimo, nes reikia, jog dalyvautų miesto politikai, o ne visi jie suinteresuoti vykdyti tarptautinę politiką", – sakė L.Kraniauskas.

Buvo nuspręsta šiek tiek pristabdyti Klaipėdos savivaldybės partnerystę, todėl sumažėjo ir narystės mokestis. Anksčiau jis siekė apie 53 tūkst. litų, nuo šiol bus – beveik 9 tūkst. litų.

Mokestis už pažintis

Nuo 1990 metų Klaipėdos savivaldybė yra ir "Baltijos miestų sąjungos" narė. Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo teigimu, anksčiau ji buvo labai naudinga, nes iš šios organizacijos buvo gaunama informacija apie įvairių projektų finansavimo galimybes, buvo galima įgyti tarptautinės patirties.

"Dabar ji naudinga tuo, kad tarp miestų narių, kurių yra per šimtą, vyksta informacijos mainai, galima žinoti, kas ir kokius projektus vykdo, todėl atsiranda daugiau galimybių prie jų prisijungti. Paprasčiau tariant, kai pažįsti vienas kitą, lengviau susirasti partnerių bendriems projektams", – tvirtino L.Kraniauskas.

Klaipėdos savivaldybė įsiliejo ir į Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos (KIMO) gretas. Ši organizacija vienija prie Baltijos jūros esančių valstybių savivaldybes. Jos tikslas – spręsti Baltijos jūros ekologines problemas. Šios organizacijos viceprezidentu tapo miesto tarybos narys Rolandas Bražinskas.

"Matėme, kad pigiai galime įgyvendinti ekologinius projektus, todėl ir tapome organizacijos nariais. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites Klaipėdoje vyko seminaras apie projektus, kuriuos organizacijos narės teiks, kad gautų finansavimą. Vienas tokių – šiukšlių jūroje žvejojimas. Jį įgyvendinant priekrantės žvejai bus skatinami tinklais ištrauktų šiukšlių nebeišmesti atgal į jūrą, o jas sudėti į specialiai išdalytus maišus ir pargabenti į krantą", – dalyvavimo organizacijoje naudą iliustravo L.Kraniauskas.

Pritraukė burlaivių

Prieš kelerius metus uostamiesčio savivaldybė įstojo į "Baltic Sail" organizaciją. L.Kraniausko teigimu, narystės dėka į Klaipėdą užsuka vis daugiau burlaivių, Mat šios organizacijos tikslas – skatinti jūrines tradicijas, jūrines šventes ir senovinių laivų plaukiojimą Baltijos jūroje. Organizacija stengiasi, kad burlaiviai vis dažniau judėtų iš vieno uosto į kitą.

"Europos miestai prieš narkotikus" – tai dar viena organizacija, kurios narė yra Klaipėdos savivaldybė. Ši organizacija vykdo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programą. Todėl buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip narkotinės medžiagos paplitusios tarp uostamiesčio moksleivių.

Savivaldybė yra įstojusi ir į Europos nacionalinio paveldo saugojimo organizaciją.

Šiais metais miesto biudžete buvo numatyti 210 tūkst. litų, kad savivaldybė visose organizacijose galėtų susimokėti narystės mokestį. Pakoreguotame biudžete suma sumažinta 20 tūkst. litų, tačiau, anot L.Kraniausko, nario mokesčiai bus sumokėti, nes pinigų sutaupyta dėl narystės apribojimo "Eurocities" organizacijoje.

Didžiąją pinigų dalį – apie 150 tūkst. litų suryja dalyvavimas Lietuvos savivaldybių asociacijoje, nors jos nauda jau ne kartą suabejota.

Savivaldybės narystės mokesčiai organizacijose:

Baltijos miestų sąjunga – 8 tūkst. 73 litai

"Europos miestai prieš narkotikus" – 5 tūkst. 175 litai

"Eurocities" – 8 tūkst. 867 litai

KIMO – 5 tūkst. 234 litai

"Baltic Sail" – 17 tūkst. 250 litų

Europos nacionalinio paveldo saugojimo organizacija – 20 tūkst. 700 litų

Lietuvos savivaldybių asociacija – apie 150 tūkst. litų