V. Dumčiui įteiktas garbingas apdovanojimas

Sveikino garbūs svečiai

Garbingas įvertinimas už nuopelnus skleidžiant japonų kalbą Lietuvoje, puoselėjant studijas apie šią šalį bei stiprinant Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimą V.Dumčiui įteiktas antradienio popietę.

Prano Domšaičio galerijoje ceremonijos metu apdovanotajam ranką spaudė ir pasveikinti atvyko daugybė žmonių – artimieji, miesto valdžios atstovai, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Lietuvos–Japonijos draugystės asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus, kiti garbūs svečiai.

Renginio metu vardyta daugybė V.Dumčiaus nuopelnų, stiprinant Lietuvos ir Japonijos bei Klaipėdos ir Kudžio miesto draugystę.

Pastebėta, kad progimnazijos direktorius rūpinosi ne tik šiltais šių dviejų miestų bei valstybių santykiais, tačiau puoselėjo ir Japonijos kultūros sklaidą Lietuvoje – dirbdamas Klaipėdos universiteto Orientalistikos centre, jis dėstė japonų kalbą, rengė publikacijas, organizavo įvairius su Japonijos kultūra susijusius renginius.

Ambasadorius T.Shigeeda pabrėžė, jog itin vertinama graži V.Dumčiaus iniciatyva po 2011-aisiais šalį sukrėtusio žemės drebėjimo.

Netrukus po stichinės nelaimės V.Dumčius Klaipėdos mokyklose organizavo popierinių gervių lankstymo užsiėmimus. Gervės buvo kabinamos ant mieste augančių sakurų šakų, o vėliau skleidė žinią apie tai, kaip po nelaimės sukrėstos vietovės atsigauna.

Neslėpė džiaugsmo

Priėmęs garbingą Japonijos vyriausybės skirtą "Tekančios saulės ordino su aukso ir sidabro spinduliais" apdovanojimą, V.Dumčius neslėpė džiaugsmo, jog jo darbas neliko nepastebėtas ir jam pavyko prisidėti prie Lietuvos ir Japonijos bei Klaipėdos ir Kudžio miesto ryšių vystymo.

"Viskas prasidėjo rudenį. Ruduo – ypatingas metas. Pirmiausia todėl, kad aš tiesiog mėgstu rudenį. Antra, todėl, kad į Japoniją pirmą kartą nuvykau rudenį ir visos kitos kelionės į šią šalį taip pat buvo tuo metų laiku", – kalbėjo V.Dumčius.

Apdovanotasis atskleidė, kad tapti ir būti Japonijos pasiuntiniu Lietuvoje jį išmokė Kudžio žmonės, šiltai jį priėmę ir savo darbais parodę, kaip reikia gerbti mažą žemės lopinėlį, kuriame gyvena.

Apdovanojimas – ir šeimai

Japonijos kultūros puoselėtojas uostamiestyje prisipažino neretai galvojantis, jog daugiausia dėl visų jo iniciatyvų teko paaukoti artimiausiems žmonėms – žmonai, sūnui ir dukrai.

Dalis šio ordino spindulėlių priklauso ir jums.

"Jeigu nepasekiau jiems pasakos, nenuvažiavome pasivaikščioti pajūriu ar pasisukti karuselėse, prašau nepykti, nes dalis šio ordino spindulėlių priklauso ir jums", – šiltai pastebėjo V.Dumčius.

Progimnazijos direktoriaus pasveikinti atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad šis garbingas apdovanojimas – kartu įvertinimas ir Klaipėdai.

Pristatė planus

Netrukus po ceremonijos kai kurie svečiai susirinko Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos buveinėje Debreceno gatvėje.

Čia aptarti tarnybos planai ateityje šiuo metu apleistame kiemelyje įkurdinti japonišką sodą.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė paaiškino, kad įvairios idėjos, kaip būtų galima atnaujinti minėtą erdvę, buvo svarstomos drauge su Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros atstovais.

Numatoma, kad japoniškame sode derės ir jaukią atmosferą kurs tokiems sodams būdingi medeliai, vingiuos mediniai takeliai.

Aplinka – itin svarbi

U.Petraitienės teigimu, šiuo metu kiek tamsią erdvę ketinama paversti šviesia ir jaukia. Ji turėtų tapti mažiau patraukli kartais čia užsukantiems prastos reputacijos, girtaujantiems ar kitaip besisvaiginantiems asmenims.

"Pas mus ateina vaikų, turinčių negalią, yra vertinami jų poreikiai, teikiama pagalba. Sulaukiame daug žmonių, todėl labai svarbu, kad aplinka ugdytų, ramintų, būtų ir terapinė, ir estetinė", – pabrėžė pašnekovė.

Viliamasi, kad atnaujinant erdvę prisidės ir uostamiesčio savivaldybė.

Tiesa, bendradarbiavimo galimybių numatoma ir dabar. Anot direktorės, Klaipėdos savivaldybė jau yra suplanavusi 40 tūkst. eurų vidinio kiemelio sienoms sutvarkyti.

Atlikus šiuos darbus, lauks kiti – bus nuimamas gruntas, klojami apšvietimo tinklai, tvarkoma nuotekų sistema.

Pasak direktorės, japoniško sodo gimimui reikalingų lėšų bus tikimasi iš įvairių rėmėjų, kurių jau ima rastis – vieni jų ketina sutvarkyti apšvietimo sistemą, gauti ir pirmieji dideli akmenys, kuriuos žadama įkurdinti kiemelyje.