Už žemę Karklėje – 92 litai

Žemės neatgavusiems piliečiams už turėtą turtą valstybė ketina atsiskaityti mokėdama grašius. 7 litai 36 centai. Tiek už arą pasiūlyta Karklės senbuvei, kurios tėvai ir seneliai turėjo sklypą prie jūros. Klerkai teisinasi, jog žemė įkainota 1940 metų kainomis.

Pasiūlymas pribloškė

Klaipėdietė Irena Prižginienė jau keliolika metų niekaip neatgauna visos turėtos tėvų žemės pajūryje, Karklės kaime. Dar liko nesugrąžinti 28 arai.

Prieš keletą savaičių moteris iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo raštą, kuriame pabrėžiama, jog, rengiant atitinkamą žemės valdos projektą, nebus galimybės suformuoti sklypo buvusioje vietoje netoli senųjų Karklės kapinaičių.

Šį kartą kalbama tik apie 12,5 aro rėžį.
Tame pačiame rašte parašyta, kad I.Prižginienei už tuos dvylika su puse arų, kurių esą nėra galimybių grąžinti natūra, gali būti sumokėta 92 litų kompensacija.

Kitaip tariant, už kone pusės milijono litų vertės pajūrio sklypą moteriai pasiūlyta suma yra ne tik absurdiška. Tai atviras pasityčiojimas ir iš piliečio, ir iš nuosavybės.
Klaipėdietė per du mėnesius turi apsispręsti, ar jai tinka toks valstybės tarnų pasiūlymas.

Jei per tą laiką I.Prižginienė neinformuos žemėtvarkininkų, šie jau žino, kaip klausimas bus išspręstas.

"Laikysime, kad sutinkate, jog būtų priimtas sprendimas į likusį neatkurtą žemės plotą (0,125 ha, vertė 92,00 litų) atkurti nuosavybės teise kompensuojant pinigais", – rašoma Nacionalinės žemės tarnybos rašte.

Siūloma suma kėlė juoką

Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Edmundas Jankus ilgai juokėsi, išgirdęs, kokia suma valstybė įkainojo žemę pajūryje.

"Net nebežinau, ką ir besakyti, kai tiek įvertino. Žemės kaina priklauso nuo to, į kokią zoną ji patenka, ar yra galimybė keisti paskirtį. Manyčiau, kad tokioje vietoje, jei būtų galima statyti sodybą, vidutinė aro kaina galėtų siekti iki 80 tūkst. litų, bet tikrai – ne septynis litus", – tvirtino E.Jankus.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros vadovo, per žemės pardavimo piką kainos buvo labai didelės, per krizę jos krito per pusę, tačiau šiuo metu išaugo 25 procentais.

"Neįsivaizduoju, kaip galima nustatyti tokias kainas. Pavyzdžiui, miesto ribose valstybinės žemės įkainiai kitokie. Ir jei kas nors norėtų tokią žemę nusipirkti, jau reikėtų mokėti ne Nacionalinės žemės tarnybos nustatytomis, o rinkos kainomis", – teigė E.Jankus.

Taikė prieškario įkainius

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė, kuri pasirašė I.Prižginienei siųstą raštą, teigė, kad būtent taip ir yra paskaičiuota.

"Yra projekto autoriai, kurie vykdo reformą, kurie atlieka šituos darbus ir dokumentais patvirtino žemės kainas. Tai yra buvusi žemės ūkio paskirties žemė. Jūs vertinate iš šios dienos pozicijų, o kainos skaičiuojamos pagal 1940 metais turėtą žemę", – paaiškino D.Bukavičienė.

"Įkainiai skaičiuojami 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 205. Įkainiai atsiranda Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės nutarimą. Kompensacija yra mokama valstybine kaina indeksuota, ne rinkos kaina. Vyriausybės nutarimas tą reglamentuoja", – tiek dienraštis sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjos Aušros Maksvytytės.