Kitataučių darbas uoste: daugiausia ukrainiečių

2020-aisiais padaugėjo įvairių profesijų, kurių atstovams į Lietuvą leista atvykti iš kitų šalių.

Sąrašas smarkiai pailgėjo

Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbė profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Jame 72 profesijos. Net 54 profesijos susijusios su Lietuvos pramone, 17 – su statybomis, 1 – su paslaugomis, kai nuolat trūksta tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų.

Prieš metus deficitinių darbuotojų sąraše tebuvo 13 profesijų. Tai parodo, kaip sparčiai Lietuvoje ima trūkti techninių, o daugelyje pramonės įmonių ir paprastų darbininkiškų profesijų žmonių.

Dėl to Lietuva jau kurį laiką yra mažai patraukli investuotojams, nes kuriant gamybą nėra jokios garantijos, kad pavyks surasti tinkamų profesijų žmonių.

Išvardintų profesijų atstovus šių metų pirmąjį pusmetį bus leista atsivežti iš kitų šalių.

Deficitinės profesijos uoste

Klaipėdos uoste labiausiai deficitinės profesijos jau keletą metų yra laivų remonto ir statybos srityje.

Prieš metus šiame sąraše buvo tik suvirintojai ir metalinių laivų korpusų surinkėjai, o šiemet sąraše jau atsirado ir laivo metalinių konstrukcijų korpusų montuotojai.

„Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei visada Lietuvos darbuotojų rinka buvo ir išlieka prioritetas. Jie sudaro kompanijos branduolį ir didžiąją komandos dalį. Dabartinė rinkos situacija: aukštos kvalifikacijos darbininkų, tarp kurių suvirintojai ir laivų korpusų surinkėjai, trūkumas, augantis įgyvendinamų projektų skaičius, o kartu ir darbų apimtys – verčia atsigręžti į užsienio šalių darbo rinką ir pastiprinimo ieškoti ten“, – teigiama šios gamyklos specialiai „Jūrai“ pateiktame komentare.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirba užsienio šalių piliečių. Jų skaičius nuolat kinta, priklauso nuo darbų apimčių, įgyvendinamų projektų.

„Vienu metu dirbančių užsieniečių skaičius paprastai neviršija 10 proc. bendro kompanijos darbuotojų skaičiaus – būna ne daugiau kaip 200 užsieniečių. Daugiausia įdarbinama Ukrainos piliečių“, – teigiama įmonės komentare.

Deficitinių profesijų sąraše nėra nė vienos profesijos, kuri būtų susijusi su uosto krova, logistika, geležinkelių veikla. 

Trūksta ir žuvų ruošėjų

Šiais metais deficitinių profesijų sąraše atsirado ir keletas su žuvų apdorojimu susijusių specialybių (žuvų darinėtojas, žuvų pjaustytojas ir žuvų pusgaminių ruošėjas).

Šių specialybių darbuotojų deficitas iš tiesų kelia mįslių. Darbuotojų ėmė trūkti tada, kai Lietuvos žvejyba faktiškai yra prie žlugimo ribos.

Tai rodo, kad Lietuvos žuvų apdorojimo pramonė ir Lietuvos žvejyba vieni su kitais turėjo labai menką ryšį. Lietuvos žvejų sugautos žuvys beveik nepasiekdavo žuvų apdorojimo pramonės.

Nuostabą kelia ir tai, kaip Lietuva atsainiai žiūri į deficitinių profesijų specialistus. Jau daugelį metų jauni, o neretai ir vyresnio amžiaus žmonės iš Lietuvos yra vieni iš pagrindinių darbininkų Norvegijos žuvų apdorojimo cechuose, žuvų auginimo fermose.

Nemažai specialistų, darbininkų, kurie užpildytų deficitinių profesijų spragas Lietuvoje, dirba ir kitose Vakarų Europos šalyse. Socialiniuose tinkluose nuolat mirga skelbimai, kuriais Lietuvoje deficitinių profesijų žmonės už 1 800–2 500 eurų kviečiami dirbti į kaimynines šalis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Puciu

Puciu portretas
Tegul tie tarakanai knisas uz kapeikas.Dabar paziurekim ar norvegas dirbtu uz tiek pat kiek lietuvis norgei?

As

As portretas
Tas pats ir statybose pilna ukrainieciu,....dabar lietuviams moka minimuma plius gerai,kad dar prideda komandiruotpinigius kaip prieda prie atlyginimo-atseit tas draudziama.Sako nepatinka eik lauk priimsim ukrainieciu Iir vsio zakonno GEROVE.

feodalai

feodalai portretas
valdo haholus ir cia tas pats.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių