Uostamiesčio žmonės – prieš vibraciją

Jaučia širdies permušimus?

Klaipėdietis Antanas Blynas, gyvenantis Geležinkelio gatvėje, yra vienas tų, kurio namas – vienas arčiausiai geležinkelio bėgių esančiųjų. Į šį namą A.Blyno šeima įsikėlė dar sovietmečiu.

"Taip, kaip geležinkelis triukšmauja dabar, per tuos beveik tris dešimtmečius nėra buvę. Tiek traukinių ir tokio jų keliamo triukšmo nėra buvę. Mes neišsimiegame, tapome nervingi, jautrūs. Toks amžinas neišsimiegojimas realiai kenkia sveikatai. Juk net mūsų Konstitucija sako, kad žmogus turi teisę į švarią aplinką. Nereikalaujame neįmanomų dalykų. Ankstesni "Lietuvos geležinkelių" vadovai nelabai reagavo į mūsų raštus. Jeigu ir toliau nebūtų reaguojama, rašytume ir ieškotume teisybės aukščiau, rašytume Prezidentei, Ministrui pirmininkui, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir kitiems", – ryžto kovoti už ramų gyvenimą neslėpė A.Blynas.

Tiek traukinių ir tokio jų keliamo triukšmo nėra buvę.

Kitapus geležinkelio, Stadiono gatvėje, gyvenanti Virginija Jonaitienė prisipažino dažnai nebesuprantanti, ar jos širdies ritmas sutriko, ar tai atvažiuojančio traukinio poveikis.

Artėjantį traukinį moteris pajunta prieš kelias minutes iki jam pasirodant.

V.Jonaitienė tvirtino, kad per kelerius pastaruosius metus gerokai suintensyvėjo traukinių eismas, be to, neseniai krovininiai sąstatai pradėti formuoti ne geležinkelio stoties prieigose, o arčiau parko.

Kai traukiniai sustoja ir paskui pradeda judėti, traukiamų vagonų garsas primena trenksmą ir tiesiogiai veikia organizmą.

Moteris prisiminė, jog anksčiau traukiniai tiesiog lėtai prasilenkdavo, dabar jie sustoja, o kai pajuda, tenka išgyventi nemalonius pojūčius.

A.Blynas ne kartą girdėjo siūlymą išsikelti iš nepatogios gyventi vietos ir susirasti ramų miesto ar priemiesčio kampą.

Tačiau toks pasiūlymas, A.Blyno įsitikinimu, yra paprasčiausiai nemandagus.

Vitės kvartalo bei kitapus geležinkelio, Poilsio parko kaimynystėje, gyvenantys klaipėdiečiai yra įsitikinę, kad tai puiki vieta gyventi.

Tik susitvarkyti turi ta bendrovė, kuri kelia triukšmą, kaip tai nurodo ir mūsų valstybės įstatymai.

Gauna vis daugiau pajamų

Gyventojai supranta, kad geležinkeliečiai dirba svarbų ir reikalingą darbą, kurį reikia atlikti laiku. Nuo to priklauso ne tik kelių įmonių, bet ir apskritai Lietuvos sėkmė.

Artimiausioje ateityje, tikėtina, geležinkeliai dirbs dar intensyviau, nes prasidės išorinio uosto statybos.

Tačiau arti geležinkelio gyvenantys klaipėdiečiai įsitikinę, kad nereikalauja neįgyvendinamų dalykų.

Žmones apsaugoti nuo neigiamo poveikio kainuotų niekingai mažai, palyginti su valstybės įmonės ketinamu gauti milžinišku pelnu.

"Lietuvos geležinkeliai" savo interneto svetainėje skelbia, kad, preliminariais duomenimis, per praėjusius metus įmonė uždirbo 443,7 mln. eurų pajamų – tai 11 proc. daugiau nei 2016 m.

Aktyviausi bendruomenės nariai domėjosi, kaip panašias problemas sprendžia kitos Europos valstybės, ir įsitikino, kad krovininiai sąstatai, pasak A.Blyno, mieste nėra formuojami.

Gyventojai svarstė, kokiais būdais būtų įmanoma spręsti jų bėdas, ir priėjo prie išvados, kad bene geriausias būdas sumažinti triukšmą bei vibraciją – krovininius traukinių sąstatus formuoti ne miesto teritorijoje.

Netoli Poilsio parko gyvenantys klaipėdiečiai įsitikinę, kad visos jų bėdos išsispręstų, jeigu šia atšaka važinėtų tik keleiviniai traukiniai.

Prašys nukreipti krovinius

"Lietuvos geležinkelių" atstovė spaudai Inga Čiuberkytė paaiškino, kad artimiausiu metu Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyne technologinių pokyčių neplanuojama.

"Į Pauosčio kelyną atvyksta prekiniai traukiniai su kroviniais, skirtais Klaipėdos naftos terminalui. Atvykusių traukinių sąstatų dalys manevriniu lokomotyvu nutraukiamos į terminalą iškrovai ir atgal atitraukiami iškrauti vagonai į Pauostį, iš kurių suformuojami traukiniai išvyksta į Bugenius ar Radviliškį", – paaiškinta gyventojams.

Pasak I.Čiuberkytės, Klaipėdos regione "Lietuvos geležinkeliai" naudoja naujus ir modernizuotus lokomotyvus, kurių skleidžiamas triukšmas atitinka Europos Sąjungos standartus.

Esą geležinkelininkai dirba atsakingai, be reikalo nenaudoja garsinių signalų.

Miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atviravo, jog pastaruoju metu bendravimas su geležinkelininkais yra itin aktyvus.

Tai gali būti susiję su vadovaujančių darbuotojų pasikeitimais pačioje bendrovėje.

Gyventojų iš ten neiškeldinsime, kaip ir geležinkelio nepatrauksime

"Vienas problemos sprendimo būdų, kurį įvardija ir geležinkelių atstovai, yra uosto krovinius gabenti tiesiai į uostą, nevežant jų į geležinkelio stotį. Būtent toks sąstatų formavimo klausimas yra labai svarbus. Jei šis klausimas būtų išspręstas, miestas tikrai lengviau atsikvėptų, tai būtų labai rimtas žingsnis sprendžiant problemą. Mums pažadėta šį klausimą artimiausiu metu spręsti, todėl labai tikiuosi, kad jau šiemet situacija pagerės, – kalbėjo S.Budinas. – Kitas būdas – priešgarsinių sienelių įrengimas. Trečio būdo nėra, nes gyventojų iš ten neiškeldinsime, kaip ir geležinkelio nepatrauksime."

Atitvėrė triukšmingą gatvę

Klaipėdiečiai stebisi pamatę garsą sulaikančias sieneles, įrengtas prie geležinkelio stočių kaimuose.

Pavyzdžiui, Kūlupėnuose nemažas ruožas atitvertas tokia tvorele, nors gyvenamieji namai yra gerokai toliau.

Klaipėdoje šalia bėgių gyvenantys žmonės nėra apsaugoti nuo traukinių keliamo triukšmo ir vibracijos poveikio.

Klaipėdiečius stebino sprendimas garsą sulaikančias sieneles įrengti ant tilto, virš Herkaus Manto gatvės.

Žmonės nesuprato, ką ketinta apsaugoti šia tvorele. Mat apačioje yra judriausia miesto gatvė, o gyvenamieji namai nuo tilto nutolę kur kas toliau nei Geležinkelio gatvėje.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovė paaiškino, kad rengiant tilto rekonstrukcijos projektą projektavimo sąlygų sąvade, išduotame Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro reikalavimu buvo įrašytas reikalavimas įrengti garso slopinimo sieneles.

Šios sienelės sumažina geležinkelio skleidžiamą triukšmą, nes toje vietoje automobilių gatvė yra iškasoje, ir automobilių triukšmą riboja pati iškasa.

Bendrovės duomenimis, vieno kvadratinio metro triukšmo sienelės įrengimas Geležinkelio arba Stadiono gatvėse kainuotų nuo 400 iki 450 eurų.

Pasirašė šimtai klaipėdiečių

"Bene 2005 metais taip pat buvo labai intensyvus traukinių eismas, todėl rašiau raštus tuometei "Lietuvos geležinkelių" vadovybei. Gal po poros mėnesių gavau atsakymą, kuriame buvo žadama imtis atitinkamų priemonių. Tame pačiame rašte buvo rašoma, kad problemą turėtų spręsti ne tik geležinkeliai, bet ir valstybė bei savivaldos institucijos. Tačiau tuo viskas ir baigėsi, – pasakojo klaipėdietis. – Reikalas kreiptis į "Lietuvos geležinkelius" pribrendo, kai prieš porą metų padidėjo krovinių srautai. Tada vėl prasidėjo susirašinėjimai."

A.Blynas pasakojo, kad buvo surinkta 670 gyventojų parašų vien Poilsio parko pusėje.

Be to, parašus rinko ir Vitės kvartalo gyventojai, Paslaugų ir verslo mokykla.

Žmonės reikalauja imtis priemonių gerinant jų gyvenimo kokybę.

Pernai liepos mėnesį gyventojų delegacija dalyvavo miesto tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo geležinkelių ir uosto įmonių vadovai.

Gyventojai išsakė savo rūpesčius, bet jiems pasirodė, kad tada ypatingo dėmesio jų išsakytos problemos nesulaukė.

Antrojo posėdžio metu, panašu, gyventojų balsas buvo išgirstas.

Siūlė sodinti augalus

Nuo vasaros gyventojai susirašinėja su atsakingomis institucijomis. A.Blynas kaupia raštus ir kol kas nemato, kad būtų imtasi konkrečių priemonių mažinti triukšmą ir vibraciją.