Nevienodos mokestinės sąlygos verslams: teisybės greitai nebus

Pandemijai išsekinus valstybės ekonomiką, Finansų ministerija neskubės peržiūrėti pasiūlymų, kaip būtų galima pertvarkyti Lietuvos mokestinę sistemą – esą "skuboti darbai pasmerkti nesėkmėms". Tačiau verslo atstovų įsitikinimu, būtent nevienodos mokesčių mokėjimo sąlygos šiuo metu ir yra tas pagrindinis kliuvinys sėkmingam šalies ūkio atsigavimui po antrojo karantino.

Patys tai sukūrėme

Saulius Jokužys pirmasis po nepriklausomybės atgavimo šalyje įkūrė privačią spaustuvę, kuri šiandien – viena didžiausių Vakarų Lietuvoje.

Savo verslą sėkmingai vystančiam ir mokesčius mokančiam klaipėdiečiui kai kada atrodo, kad mūsų valstybėje susiformavo dar kelios valstybės, kiekviena su savo išrinktųjų privilegijomis, lengvatomis, apmokėjimo tvarka ir garantijomis.

"Kas gi tos atskiros "valstybės" arba privilegijuotieji luomai? Pirmiausia, tai – valdininkų luomas. Yra amžinai nuskriaustų ir nelaimingų valstiečių-ūkininkų luomas su gausiomis mokestinėmis lengvatomis, dar yra vadinamieji laisvieji mūrininkai – įvairūs individualaus verslo atstovai (nuo kirpėjos iki teisines paslaugas teikiančių piliečių), mokantys tik simbolinius mokesčius ir, galiausiai, yra eiliniai dirbantys žmonės (nuo darbininkų iki žurnalistų), ant kurių pečių iš dalies ir laikosi visi anie luomai. Ir piktumo čia jokio nėra, juk mes patys tai sukūrėme", – dėstė S.Jokužys, tačiau pabrėžė, kad visos veiklos yra gerbtinos, jei tik jos dirba valstybės labui.

Verslininkas atkreipė dėmesį, kad tų neoficialių luomų atsiradimą paskatino būtent per didelė mokestinių sistemų įvairovė Lietuvoje, kuri, jo manymu, yra nelabai teisinga, ir todėl norėtųsi vieningų normų.

S.Jokužio įsitikinimu, mokesčius turėtų mokėti (kad ir po nedaug), bet visi.

"Tačiau dauguma dirbančių žmonių apie tai neturi laiko net galvoti, nes jie gyvena nuolatinėje išgyvenimo kovoje. Vieni gyvena sunkiau, kiti – lengviau. Vieni yra laimingesni, nes dirba valdišką darbą ir valstybė bet kuriuo atveju ras būdų, kaip juos pamaitinti, o privatus verslas ir jame plušantys žmonės kasdien turi mąstyti, kaip uždirbti pinigų", – kalbėjo S.Jokužys.

Saulius Jokužys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norėtų vieningų taisyklių

S.Jokužio manymu, šiame išgyvenimo žaidime taisyklės turėtų galioti visiems daugmaž vienodos, o dabar tas mokestinis atotrūkis tarp skirtingų verslininko išvardytų "luomų" Lietuvoje kasmet vis didėja.

"Yra toks žodis "tarnautojas". Tai asmuo, kuris turi tarnauti valstybei ir jos žmonėms. Bet didelė dalis tų tarnautojų tik taip vadinasi, nes jie iškart tampa "valdininkais" ir ima valdyti, virsdami superbiurokratais. Ir tas biurokratinis aparatas dabar yra taip išsipūtęs, kad elementarius klausimus pas tokius tarnautojus-valdininkus paprasti žmonės sunkiai teišsprendžia", – teigė S.Jokužys.

Tačiau yra ir kita kategorija veikėjų, kurie,  apgaudinėdami valstybę, iš esmės irgi apvaginėja visus likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.

Pradžioje gal ir nieko tokio baisaus kelios pelės aruode, bet kai tos pelės virsta žiurkėmis, tai aruodas labai greitai ištuštėja.

"Jei kažkoks veikėjas turi kažkokį gudrų darinį, iš kurio gauna pajamų, bet išvengia mokesčių, už tą jo valstybės apgavystę kažkas vis tiek turi sumokėti. Pradžioje gal ir nieko tokio baisaus kelios pelės aruode, bet kai tos pelės virsta žiurkėmis, tai aruodas labai greitai ištuštėja. Juk tokiu atveju nesurenkama reikiama suma pinigų, kurių reikia gydytojų, mokytojų algoms ar pensijoms. Tada reikia skolintis, o paskui skolas grąžinti. Ir kieno sąskaita? Kitaip tariant, žaidimo taisyklės Lietuvoje nevienodos, ir tai yra blogai. Du trečdaliai turėtų išlaikyti tą vieną trečdalį, kuris negali užsidirbti, bet ne vienas trečdalis, kaip dabar, turi nešti didžiąją mokesčių naštą", – įsitikinęs daugiau nei 30 metų verslu užsiimantis klaipėdietis.

Vis dėlto S.Jokužys teigė esąs optimistas ir, jo manymu, nors ir ne iš mokesčių mažinimo ar didinimo galima būtų sukaupti sotų biudžetą, tačiau mokesčius valstybei turėtų mokėti visi.

Verslininko teigimu, šalyje tikrai yra gabių analitikų, mokslininkų, kurie galėtų sumodeliuoti mokestinę sistemą, kuri būtų socialiai teisingiausia.

Ir, pasak S.Jokužio, šiam darbui nereikėtų gailėti nei resursų, nei laiko.

Skubėti nėra kur?

Vakar kaip tik tuo klausimu į pirmąjį posėdį rinkosi Finansų ministerijos suformuota Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė.

Ji turėjo nagrinėti tiek verslo atstovų, tiek įvairių ekonomikos ekspertų ar fizinių asmenų pateiktus pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos.

Finansų ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, ką būtų galima ten pakeisti.

Tačiau panašu, kad viskas vystysis ne taip greitai, kaip galima būtų tikėtis.

Po pirmojo Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimo finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog "skuboti darbai pasmerkti nesėkmėms", todėl esą bet kokie sprendimai dėl mokestinių lengvatų ateities bus gerai išdiskutuoti su ekspertais, verslo bendruomene, visuomenės atstovais.

Ministrės teigimu, mokesčių sistemos pakeitimai nėra tikslas savaime, svarbiausia – teisingesnė mokesčių sistema, apie kurią jau seniai kalba privataus verslo atstovai.

"Mūsų tikslas – sukurti teisingą, prognozuojamą, tvarią mokesčių sistemą, skatinančią savanorišką mokesčių mokėjimą ir taip mažinančią šešėlį. Didesnės valstybės pajamos – tai nebūtinai didesni mokesčiai", – dėstė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Antrasis Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 9 d.

Saulius Jokužys. Vytauto Petriko nuotr.

Lygiava sunkiai įmanoma

Atsiliepdamas į ministerijos iniciatyvą atlikti mokesčių lengvatų sisteminę peržiūrą, analitinę medžiagą pateikė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Instituto analitikai pabrėžė, kad valstybei yra gerokai efektyviau mažiau apmokestinti privačias pajamas ar išlaidas, nei pačiai iš savo lėšų mokėti išmokas ar teikti paslaugas.

Pasak rinkos analitikų, žvelgiant iš ekonominio turinio taško, samdoma bei savarankiška veiklos yra skirtingos, o tai lemia ir skirtingą apmokestinimą.

Skirtingai nuo samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbantys asmenys yra visiškai atsakingi už savo verslo organizavimą, jų pajamos priklauso tik nuo jų pačių veiklos, o ne nuo darbdavio.

Būtent todėl mokesčių lygiava sunkiai įmanoma, nes tai būtų socialiai neteisinga.

Mokesčių peržiūra turėtų realiai, o ne teoriškai sumažinti paskatas šešėlinei veiklai ir šešėlinės ekonomikos mastus.

Politinių argumentų kalba

Anot LLRI specialistų, kadangi mokesčių politika dažniausiai grindžiama ne ekonominiais, o politiniais argumentais, ekonomistams lieka tik įvertinti, kaip vieni ar kiti mokesčiai ir jų pokyčiai veikia žmonių ir ūkio subjektų veiklos paradigmas, kokių prisitaikymo modelių dėl mokesčių atsiranda, kaip tai veikia ekonomikos efektyvumą bei valstybės tikslus.

Vyriausybė esą yra aiškiai įvardijusi ir paskelbusi svarbiausius savo tikslus ekonominėje ir socialinėje srityje.

Tai socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos transformacija į didesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, investicijų efektyvumo skatinimas, žaliasis kursas, skaitmenizacija ir nauja švietimo kokybė.

Natūralu, kad mokesčių politika turėtų prisidėti  prie šių tikslų įgyvendinimo, o ne veikti priešinga kryptimi.

"Mokesčių peržiūra turėtų realiai, o ne teoriškai sumažinti paskatas šešėlinei veiklai ir šešėlinės ekonomikos mastus. Griežtinant sąlygas, dalis šiandieninių mokesčių mokėtojų gali trauktis į šešėlį arba emigruoti", – įspėjo rinkos analitikai, pabrėždami, jog tikslinga palaipsniui suvienodinti mokesčių tarifus jų mažinimo, o ne didinimo linkme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R.S.

R.S. portretas
Mokesčiai eiliniams Lietuvos piliečiams turi būti mažinami. Darbų nėra(tik vergavimas dėl egzistencijos), monopolinės paslaugų teikimo įmonės tyliai, bet reguliariai ,,dametinėja" po kelis centus prie įkainių, valdžios pinigų švaistymas signalizuoja kad greitu laiku, kai tie pinigai pasibaigs, šie ponai įprastu būdu ims plėšti pačią silpniausią visuomenės dalį - mus eilinius..Niekas nenori žiūrėti į ateitį, t.y. kas bus už kelių metų. Vistiek vykdo projektus kurie gali palaukti, daro sprendimus nepaisant nieko, taško pinigus ten kur nebūtina.

vai, vai, vai

vai, vai, vai portretas
kiek daug žodžių, kiek darbo rinkoje senjorų... ir visi nori UŽSAKYMŲ, ir problemos vis tos pačios... nebūtinai sau taikykite: dukrelės negražios, brokuotos ir tėveliai turi kažkuo užsimokėti ir sumokėti, kad isterikuojanti susenusi dukra vis dar nors kur įsipaišytų... duokit, žmonės, užsakymų... jie šnekės bet kaip ir bet kam taip, kaip reikia - tik duokit duokit uždirbti --- dar ir anūkai nebenori nemokamo metadono, prašo madingesnių kvaišalų... duokit, žmonės, darbuose darbuojasi rankoves atsiraitoję baisūnių ir brokuotų bobšių tėtušiai ir narkomanų anūkiukų seniukai bei močiutės su apetitu kaip smakai - duokit, jiems labai visko reikia... pensijų siekiančių su priedais jau ir 800 eur jiems negana, duokit gi pinigų dar...//

jprst

jprst portretas
Puikus interviu, kad, tai pasiektų ausis tų , kurių reikia, bet protingų niekas neklauso.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių