Tarnybų akiratyje – „Laukinių vakarų salūnas“

Sulaukė sankcijų

Šio naktinio klubo veikla erzelį kurorte kėlė nuo pat sezono pradžios. Dėl triukšmo ir viešosios tvarkos pažeidimų buvo kviečiami Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, o naktinį siautulį teko tramdyti ir kurorto policijai.

Pareigūnai suskaičiavo, jog vien 2015–2017 m. dėl "Laukinių vakarų salūno" gauti 278 pranešimai, iš kurių 145 – dėl viešosios tvarkos pažeidimų – triukšmo, muštynių viešoje vietoje. Buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai.

Pastatą nuomojančios mažosios bendrijos "Gaumena" atstovas, nenorėjęs viešinti pavardės, tikino, esą šie skaičiai yra perdėti, o pati įmonė tikrintojų sulaukia kone kasdien.

"Per dieną – po tris tikrintojus. O ką mes galime padaryti? Gal kažkas su kažkuo nesusitarė? Bet tokio puolimo, manau, nesulaukė nė viena Palangoje dirbanti įstaiga", – tikino "Laukinių vakarų salūno" valdytojas.

Už alkoholį – teismas

Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas patikino, jog šiame naktiniame klube veiklą vykdanti mažoji bendrija "Gaumena" buvo įspėta imtis operatyvių priemonių sumažinti arba visiškai pašalinti viešosios tvarkos pažeidimus.

"Priešingu atveju bus skubos tvarka svarstomas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Kadangi situacija dėl viešosios tvarkos pažeidimų nepagerėjo, atsižvelgdama į tai Palangos miesto savivaldybės taryba ėmėsi priemonių – prekybos vietoje šių metų liepą apribojo prekybos alkoholiu laiką nuo 1 val. iki 8 val.", – pabrėžė P.Kaminskas.

Tačiau šis draudimas išsilaikė tik savaitę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino šį naktinį klubą valdančios mažosios bendrijos "Gaumena" prašymą ir laikinai sustabdė savivaldybės direktoriaus įsakymo galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Naktinių pramogų teikėjams pavyko Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įrodyti, jog be alkoholio jų verslas esą bankrutuos.

"Jei teismas patikėjo mūsų argumentais, vadinasi, tiesos tame yra. Mes vykdome veiklą ne tik Palangoje. Vilniuje tokių dalykų neteko patirti", – aiškino sostinėje registruotos mažosios bendrijos "Gaumena" atstovas.

Kol kas sprendimu šioje byloje net nedvelkia, šalys pateikinėja teismui atsiliepimus, o posėdžio data nėra aiški.

Terasa – nelegali?

Pradėjus domėtis ir kitomis šio naktinio klubo veiklos aplinkybėmis, paaiškėjo, jog du dešimtmečius Palangos centre salūnas klientus priima, sodina ir maitina nelegaliai pastatytoje terasoje.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nežinia dėl kokių priežasčių 20 metų nematė reikalo ir nesiaiškino, kokiu būdu pačiame miesto centre esanti pasilinksminimo įstaiga apaugo ir kitais priestatais.

Dienraščio duomenimis, prašymą pagal tuomet galiojusią tvarką išduoti statybos leidimą Palangos savivaldybei buvo teikęs prieš du dešimtmečius pastatą valdęs "Lietuvos kinas".

Valstybei priklausiusi įmonė "Lietuvos kinas" 1995 m. buvo reorganizuota į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę.

Būtent ji tuomet valdė Palangoje žinomą kino teatrą "Jaunystė".

Tačiau kino teatre šeimininkauti buvo įleisti ne meno atstovai, o verslininkai.

Šaltinių teigimu, pastatą nuomojusi įmonė su "Lietuvos kinu" turėjo sutartį, kuria įsipareigojo atlikti einamuosius pastato remontus bei rūpintis nuomojamų patalpų būkle.

Tuomet ir buvo sumanyta įrengti terasą priešais kino teatro įėjimą. Jo įrengimą esą finansavo tuomečiai nuomininkai, tik po kurio laiko įmonės "Lietuvos kinas" vadovai susizgribo, jog šios terasos įteisinimas jiems visai nėra naudingas.

Registrų centre įregistravus statinį, nuomininkai esą būtų įgiję teisių, o planuotas pastato pardavimas nebūtų buvęs toks sklandus, nes pretenzijas būtų galėjusi reikšti nuomininkų įmonė, pastačiusi ir įteisinusi terasą.

Statybos leidimo nerado

Peržvelgus šio kurorto centre esančio sklypo dokumentus, matyti, jog iš tiesų beveik 23 arų sklype iš pradžių buvusio kino teatro plane terasa net nebuvo pažymėta.

1997 m. rengtuose namų valdos žemės sklypo ribų dokumentuose pažymėta, jog priešais kino teatrą esanti erdvė į J.Basanavičiaus gatvę esą yra išklota betono plytelėmis. Vidinis dviejų aukštų pastato kiemas, pasak dokumentų, – lietas betonas.

Archyve yra išlikęs įrašas, jog "Lietuvos kino" užsakymu parengtas dengtos lauko terasos projektas, kuris Palangos savivaldybėje buvo suderintas 1998 m. gruodžio 21 d.

Tačiau duomenų apie statybos užbaigimą Palangos miesto savivaldybė neturi.

"Žemės sklype J.Basanavičiaus g. 16 esanti terasa neturi statybą leidžiančio dokumento ir viešajame Nekilnojamojo turto registre šiandien nėra įregistruota", – patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas P.Kaminskas.

2012-ųjų rudenį valstybės valdomas "Lietuvos kinas" esą be Kultūros ministerijos žinios kino teatrą pardavė už 1,4 mln. litų.

Spaudoje buvo rašyta, jog kino teatro "Jaunystė" pastato pardavimu domėjosi teisėsauga, pasipiktinimą dėl iššvaistyto turto reiškė tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis, tačiau iki rimtesnių bylų dėl šio sandorio taip ir nebuvo prieita.

Išskirtinėje vietoje – specialios sąlygos?

Palangos miesto istorinės dalies specialiajame plane būtent šis sklypas kažkodėl turi tam tikrų mįslingų išskirtinumų.

Teritorija tarp Rąžės upės ir J.Basanavičiaus gatvės specialiajame plane pažymėta kaip raudona zona, vadinama vilų teritorija.

Tačiau būtent ties šiuo sklypu ji baigiasi ir teritorija jau priskiriama T3 "zonavimui", o tai įvardinta kaip laisvo planavimo užstatymo teritorija. Nors kitapus J.Basanavičiaus gatvės esantis sklypas, priešais buvusį kino teatrą, vis dar priskiriamas griežto reglamentavimo vilų zonai.

Plane šiam ir greta esančiam sklypui priskirtas 4 numeriu pažymėtas reikalavimas, kuris dokumentuose išaiškintas taip: "Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – nereglamentuojamas".

Tinklalapio "Regia.lt", teikiančio regionų geoinformacinės aplinkos paslaugą, duomenimis, šio J.Basanavičiaus gatvėje esančio sklypo ribos driekiasi faktiškai sulig lauko terasos paskutiniais staliukais.

Tai reikštų, jog bet kuri valstybinė institucija be vargo gali įsitikinti, ar pasilinksminimo paslaugas teikiančio objekto veikla išlaiko atstumus nuo viešosios erdvės – J.Basanavičiaus gatvės, ar ne.

Po skundo ėmėsi tyrimo

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė į dienraščio "Klaipėda" klausimą dėl statinių teisėtumo 16 numeriu pažymėtame J.Basanavičiaus sklype atsakė itin šykščiai.