Tai, kas šiuo metu vyksta žuvininkystės srityje, primena vienos institucijos – Žuvininkystės tarnybos karą su visomis kitomis Lietuvos valstybės institucijomis.

Seimo komiteto įspėjimas

Žuvininkystės tarnyba yra paskelbusi, kad gruodžio 17 dieną Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdyje skirstys 2014 metams Lietuvai skirtas žvejybos Baltijos jūroje kvotas.

Tokį skirstymą buvo planuojama daryti nepaisant to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atlikusi žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatė, kad skirstymo tvarka prasilenkia su antikorupcija. Ir pati Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija buvo įvardinta, kaip institucija, turinti korupcinių požymių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pasiūlė Žemės ūkio ministerijai tobulinti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą antikorupcinį vertinimą. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką nustebino, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, nepaisydama STT išvadų dėl korupcinių požymių kvotų skirstymo sistemoje, vis tiek ketino skirstyti kvotas.

Gruodžio 11 d. Seime vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje vis tik buvo nuspręsta gruodžio 17 dieną Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdžio nerengti. Kada jis bus surengtas, turėtų paaiškėti gruodžio 18 dieną dar viename Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

"Žvejų daugumą, kurie pasisako prieš tokią kvotų skirstymo sistemą, kokia buvo įteisinta šiemet kovą, palaikė visi Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai", – tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šie žvejai nesupranta, kodėl nekvalifikuotai jaukiama žuvininkystės sistema?

Planuoja pradėti tyrimą

Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės kliūva ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Pagal tas taisykles sudarytos prielaidos vienai žvejybos įmonei skirti beveik 80 proc. visų Lietuvos Baltijos jūros šprotų ir strimelių kvotų.

Ji gruodžio 9 dieną kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir paprašė iki gruodžio 16 dienos, tai yra likus parai iki numatytų kvotų skirstymo, pateikti įrodymus dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių koregavimo.

Konkurencijos taryba planuoja pradėti tyrimą dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Pagal tą tvarką, kuri dabar numatyta vienai bendrovei skiriant 80 proc. Lietuvos Baltijos jūros šprotų ir strimelių kvotų, panašu, kad laisvos konkurencijos principai yra pažeisti.

Konkurencijos tarybos direktoriaus pavaduotojos Jūratės Šovienės pasirašytame rašte teigiama, kad "Konkurencijos tarybos nuomone, sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra užtikrinamas sudarant sąlygas rinkoje veikti kiek įmanoma didesniam ūkio subjektų skaičiui".

Sąžiningos konkurencijos rėmai

Dabartinės Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės yra paremtos istoriškumo principu ir užkerta didelei daliai rinkos dalyvių gauti kvotas.
Konkurencijos tarybos rašte teigiama: "Skirstant žvejybos limitą (kvotas) vien tik pagal istoriškumo principą, yra sudaromos prielaidos ūkio subjektų, žvejojančių trumpesnį laiką ir gaunančių mažesnę kvotų dalį, o taip pat ir naujų ūkio subjektų diskriminavimui".

Panašią išvadą buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Artimiausiu metu Konkurencijos tarnyba planuoja iš esmės pradėti tyrimą dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atitikimo Konkurencijos įstatymui. Yra prielaidų manyti, kad dabartinės

Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio (Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę) nuostatas.

Konkurencijos įstatyme taip pat numatyta, kad vienas subjektas, valdantis daugiau kaip 40 proc. rinkos, užima joje dominuojančią padėtį. Situacija, kai vienam rinkos dalyviui atitenka beveik 80 proc. rinkos dalies, nebetelpa į laisvos konkurencijos rėmus.

Ir realybėje Lietuvai skirtų Baltijos jūros žuvų kvotų sugavimo situacija yra labiau nei keista. Šiuo metu Lietuvai skirta šprotų kvota yra išnaudota maždaug 76 proc., o strimelių – 78 proc.

Taip yra todėl, kad dalis žvejų negali žvejoti, nes negauna kvotų, o ta viena bendrovė, kuriai atiduodama beveik 80 proc. kvotų, nepajėgia jų išgaudyti.

Dar blogesnė situacija dėl menkių gaudymo. Panaudota tik apie 35 proc. kvotų. Negavę šprotų ir strimelių kvotų žvejai nebeplaukia gaudyti menkių – ekonomiškai vien menkių žvejyba neapsimoka.