Nusprendė: sovietinio paveldo uostamiestyje nenaikins

Staigmena T. Venclovai

Vos prieš kelias dienas Klaipėdos knygų mugėje viešėjęs ir su klaipėdiečiais bendravęs poetas, eseistas bei vertėjas Tomas Venclova veikiausiai nė nenutuokė, kad nuo namo, kuriame jis ankstyvoje vaikystėje gyveno su tėvais, ketinama pašalinti atminimo lentą, skirtą jo tėvui A. Venclovai.

Prašymą tam pateikė klaipėdietis M. Denisenka. Jis savo siūlyme nurodė motyvus, kodėl tą memorialinę lentą reikėtų nuimti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"A. Venclova su Klaipėda yra susijęs tiek, kad 1934–1939 m. čia mokytojavo. Klaipėdoje gimė jo sūnus. A. Venclova tiesiogiai veikė prieš Lietuvos valstybę: 1940 m. liepos mėn. jis dalyvavo vadinamojo Liaudies seimo veikloje, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį buvo delegacijoje, kuri dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, inkorporavusioje Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Taip pat 1940 m. birželio 18 d. jis tapo Lietuvos SSR švietimo ministru. A. Venclova yra sovietų Lietuvos himno žodžių autorius", – nurodė motyvus M. Denisenka.

Užkliuvo du poetai

Dar M. Denisenka Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai siūlė nukabinti atminimo lentelę J. Janoniui, kuris su Klaipėda esą visiškai nesusijęs.

"Jis yra tipinis pavyzdys žmogaus, kurį išgarsino ir iškėlė tarybinis režimas, naudodamas apie jį daug netikrų faktų. Pabrėžtina, kad J. Janonis mirė labai jaunas – jam tebuvo 21 m. Norėdamas ar ne, jis simbolizuoja tarybinę santvarką ir jos propaguojamas vertybes", – savo prašyme savivaldybei tvirtino M. Denisenka.

Jei nuimtume tik atminimo lenteles, tai būtų galvos kišimas į smėlį, tuomet reikėtų keisti ir gatvių pavadinimus.

Klaipėdietis siūlė apsvarstyti ir S. Nėries bei J. Janonio gatvių pavadinimų keitimą.

Esą S. Nėries gatvei būtų tikslinga grąžinti prieškarinį Stoties gatvės pavadinimą, o J. Janonio gatvei suteikti kitą, kadangi buvęs Pievų gatvės vardas jau priklauso kitai gatvei.

"Tinkamai nėra įamžintas Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nario, mažlietuvio, mecenato V. Šaulinsko atminimas, todėl atnaujinta J. Janonio gatvė galėtų būtų tinkama šiam asmeniui pagerbti", – siūlė klaipėdietis.

Be to, visuomenininkas atkreipė dėmesį į sovietinį ženklą ant Herkaus Manto g. 1 pastato. Ženklo struktūra esą primena SSRS simbolius, "todėl šio ženklo buvimas gali kelti nepagrįstas asociacijas su uostamiesčiu, naudojamas trečiųjų šalių propagandos tikslais".

Komisija siūlymus atmetė

Šiandien posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija po diskusijų nepritarė šiems klaipėdiečio M. Denisenkos siūlymams.

Esą Klaipėdoje užsilikusių sovietinių simbolių šalinimas neturėtų būti skubotas.

Juolab, kaip pastebėjo šios komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis, J. Janonis mirė dar prieš Lietuvos valstybės atkūrimą, tad jai kažkuo pakenkti negalėjo.

Kitas komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis, irgi manė, kad skubėti nereikia, esą dėl ideologizuotų simbolių naikinimo viešosiose erdvėse turėtų susiformuoti bendros kultūrinės nuostatos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jei nuimtume tik atminimo lenteles, tai būtų galvos kišimas į smėlį, tuomet reikėtų keisti ir gatvių pavadinimus", – prasitarė dar vienas komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.

Buvo siūloma, nuėmus atminimo lentelę A. Venclovai, pakabinti kitą, skirtą jo sūnui Tomui, kuris emigravo iš Sovietų Sąjungos ir ilgą laikė gyveno bei kūrė užsienyje, o į Lietuvą grįžo tik atkūrus nepriklausomybę.

Galiausiai po balsavimo Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nepritarė siūlymui šalinti sovietmečio ženklus uostamiestyje, nes esą tam dar ne laikas.