Smurtas prieš vaikus – it pandemijos protrūkis Pereiti į pagrindinį turinį

Smurtas prieš vaikus – it pandemijos protrūkis

2025-03-21 05:00

Pernai per visus metus vaiko teisių gynėjai Lietuvoje sulaukė 55 tūkst. pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. Klaipėdoje būta beveik 3 tūkst. tokių pranešimų, tai yra vidutiniškai po 8 kasdien. Labiausiai nerimą kelia tai, kad vaikai ne taip jau retai tampa seksualinių nusikaltimų aukomis.

Smurtas prieš vaikus – it pandemijos protrūkis
Smurtas prieš vaikus – it pandemijos protrūkis / Vestos Jašinskaitės fotomontažas

Atitinka šalies tendencijas

Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus vedėjos Gintarės Noliūtės teigimu, uostamiesčio situacija atitinka bendrą šalies vidurkį.

Klaipėdoje daugiausiai pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus gaunama iš policijos pareigūnų.

Pernai tik 6 pranešimai apie tokius pažeidimus buvo gauti iš pačių vaikų.

Didžioji dalis tų pranešimų, pasak teisių gynėjų, pasitvirtino.

Pernai Klaipėdoje 171 vaikas patyrė smurtą. Iš jų 145 vaikai patyrė fizinį smurtą, 15 – psichologinį.

Dažniausiai nuo fizinio smurto nukentėjo berniukai – 97 vaikai, mergaičių, kurios patyrė fizinį smurtą, buvo 48.

Pasak Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus vadovės, neretai vaikai smurtauja vieni kitų atžvilgiu. Dažniausiai tai daro berniukai.

„Devyni vaikai patyrė seksualinį smurtą – 8 mergaitės ir vienas berniukas, nukentėjusiųjų amžius – 7–17 metų. Dažniausiai nuo seksualinio smurto Klaipėdoje pernai nukentėjo 10 metų vaikai“, – patvirtino G. Noliūtė.

Visada informuoja policiją

Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo per 3 tūkst. vaikų.

Fizinį smurtą patyrė 2 626 vaikai, seksualinį – 375, psichologinį  – 402, o nepriežiūrą – 249 vaikai.

Pernai saugią aplinką Lietuvoje teko užtikrinti beveik 6 tūkst. vaikų, dauguma atvejų jų tėvai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų ir negalėjo pasirūpinti savo vaiku.

„Visada, gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką, mes privalome informuoti policiją. Ir pareigūnai vertina, buvo tas smurtas ar ne. Dalį pranešimų apie smurtą prieš vaikus mes tiesiogiai gauname iš policijos. Tokiais skubiais atvejais privalome atvykti į įvykio vietą per vieną valandą ir užtikrinti vaikui saugią aplinką arba padėti išspręsti susidariusią situaciją“, – teigė G. Noliūtė.

Anot G. Noliūtės, visi atvejai, susiję su smurtu prieš vaiką, yra skaudūs, nes tai paliečia mažiausius, apsiginti negalinčius visuomenės narius.

Fiksuoja garsą ir vaizdą

Dažnas atvejis, kai vaiko teisių gynėjai, atvykę į šeimą aiškintis pranešimo aplinkybių dėl smurto prieš vaiką, patys susiduria su agresyvių tėvų ar globėjų elgesiu.

Tad nuo šių metų vasario 3 d. vaiko teisių gyvėjai, vykdami pagal skubų iškvietimą, specialiais įrašymo prietaisais fiksuoja vaizdą ir garsą.

„Konfliktiniais atvejais šeimose vaiko teisių gynėjų apsilankymas yra filmuojamas ir įrašomas. O kad mums reikėtų pasitelkti į pagalbą policiją, nėra dažni atvejai, bet pasitaiko“, – patvirtino G. Noliūtė.

Tuomet, kai vaiko teisių gynėjai priima sprendimą, kad vaikui reikia užtikrinti saugią aplinką, kol bus atliktas situacijos vertinimas, dažniausiai vaikai perduodami giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių artimų žmonių globai.

Jei tokių žmonių nėra, vaikai perduodami budintiems globotojams ar nuvežami į Šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Pernai Klaipėdos vaiko teisių gynėjams 306 kartus vaikams teko užtikrinti saugią aplinką.

Klaipėdoje 31 globojamas vaikas laukia įvaikinimo.

Įvaikintas vienintelis klaipėdietis

„Mūsų duomenimis, Klaipėdoje 31 globojamas vaikas laukia įvaikinimo. Pernai uostamiestyje buvo įvaikintas tik vienas vaikas. Kodėl tiek mažai? Didžioji dalis vaikų, kurie laukia įvaikinimo, yra broliai ir seserys (jų nenorima išskirti), turintieji tam tikrų sveikatos sutrikimų, elgesio problemų arba vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G. Noliūtė.

Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įvaikinti 67 vaikai, iš kurių 9 buvo įvaikinti vieno iš tėvų sutuoktinio, o 5 vaikai savo šeimas atrado užsienio šalyse.

Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems šalyje vis dar laukia 328 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 177 žmonės.

Praėjusiais metais nė vienas vaikas Lietuvoje nebuvo paliktas gyvybės langelyje.

2024 m. pabaigoje šalyje buvo globojama 5 540 vaikų, tačiau globojamų vaikų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja: lyginant su 2023 m., sumažėjo apie 4 proc., o su 2022 m. – apie 6 proc.

Klaipėdos mieste yra globojami 257 vaikai, didžioji jų dalis 15–17 metų amžiaus (93), 10–14 metų globojami 88 vaikai, 7–9 metų – 33, 4–6 metų – 25 vaikai ir nuo gimimo iki trejų metų globojama 18 vaikų.

Klaipėdiečių šeimose globojami 183 vaikai, 63 vaikai globojami globos institucijose, 11 – pas budinčius globotojus.


Finansavimas globojamiems vaikams

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar vaikų globos institucijoje, jam skiriama globos (rūpybos) išmoka: vaikui iki 6 metų – 364 eurai per mėnesį, nuo 6 iki 12 metų – 420 eurų per mėnesį, vaikui nuo 12 iki 18 metų ir tam, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių – 455 eurai.

Ši išmoka mokama iki vaiko pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, bet globos išmokos (455 eurai) mokėjimas gali būti pratęstas iki 24 metų.

Šis mokėjimas pratęsiamas tokiu atveju, jei jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, taip pat jei jaunuolio abu tėvai (ar turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų