Lengvatos sujaukė tvarką?
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, Klaipėdoje dirbantis antstolis Jonas Petrikas patvirtino, kad 2024 m. visoje Klaipėdoje antstoliai buvo užvedę 22 995 bylas. Iš jų 14 681 – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) iniciatyva.
„Klaipėdos miestas pasižymi tuo, kad čia yra mažiau finansinių skolų ir daugiau administracinių, kurias turi išieškoti valstybė. Pavyzdžiui, pernai buvo 23 612 skolininkų bylų, iš jų – 15 575 VMI bylos. Tai yra skolininkų bylų valstybei per metus padidėjo tūkstančiu. Manyčiau, jų pagausėjimą lėmė baudų, žemės mokesčio ar kitų mokesčių nemokėjimas“, – teigė J. Petrikas.
Per metus skolų skaičius išaugo ir išieškojimo bylų padidėjo, manoma, dėl skolininkams pritaikytų lengvatų – jie galėjo pasinaudoti vadinamosiomis skolininko atostogomis, buvo sumažinti išskaitymai.
Visa tai, anot antstolio, padidino laiko tarpą, per kurį skola galėjo būti išieškota greičiau.
„Kitaip tariant, skolininko padėtis palengvinta, jo skolos grąžinimas išskaidytas ilgesniam laikui, tačiau tokiu būdu skolos tik didėja, kalbant apie palūkanas. Tarkime, jei žmogus gautą baudą galėdavo sumokėti per mėnesį ar du, tai dabar jis gali tai padaryti per tris keturis mėnesius, tad automatiškai ilgėja išieškojimo laikas, išieškojimo administravimas, būna, kad dar atsiranda ir naujų papildomų skolų“, – dėstė J. Petrikas.
Atsirado skolininko atostogos
Pernai įsigaliojo nauja skolų apmokėjimo tvarka – įteisintos vadinamosios skolininko atostogos, pagal kurias įsiskolinęs žmogus turi teisę visai nemokėti skolų.
Be to, buvo sumažinta iš darbo užmokesčio išskaičiuojama procentinė skolos dalis.
Anksčiau būdavo išskaičiuojama iki 30 proc. sumos nuo minimalios algos skoloms padengti, dabar – tik 10 proc.
Po metų šio įstatymo galiojimo antstolis konstatavo, kad skolininko atostogos yra teisinis nesusipratimas.
„Per tą pusę metų skola juk niekur nedingsta, o jei skaičiuojamos palūkanos, tai ji dar ir padidėja. Kitaip tariant, praėjus tiems šešiems mėnesiams, vadinamosioms skolininko atostogoms, žmogų „pasitinka“ dar didesnė skola nei buvo. Galima teigti, kad tos įstatymo nuostatos, kurios buvo traktuojamos kaip palengvinimas skolininko gyvenimui, neišsprendė skolų sumokėjimo klausimo. Žmogus tiesiog tapo savo paties sprendimų įkaitu“, – akcentavo J. Petrikas.
Vaikai nerūpi ir motinoms
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, Klaipėdoje, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra mažiau asmenų, kurie po skyrybų vengia išlaikyti savo vaikus.
„Šių bylų statistika per pastaruosius metus išliko stabili. 2024 m. Klaipėdoje buvo užvestos 347 vaikų išlaikymo bylos, pernai – 345 bylos. Kada tėvai sąžiningai pradės mokėti už savo vaikų išlaikymą ir tų bylų mažės, negaliu atsakyti“, – teigė J. Petrikas.
Beje, skolininko atostogos buvo taikomos, neatsižvelgiant į jokią skolų kilmę, įskaitant ir įsiskolinimus vaikų išlaikymui.
Antstolio teigimu, neseniai Konstitucinis teismas išaiškino, kad tos nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir negalėtų būti taikomos skolų atostogoms.
„Manau, kad šis sprendimas pagerins situaciją, nes buvo stebima tendencija, kad net ir tie, kurie turi mokėti pinigus vaikų išlaikymui, pradėjo prašyti leisti pasinaudoti skolininko atostogomis. Jie ir prieš tai nemokėjo, o kai įsigaliojo nuostata teisėtai nemokėti, bandė tuo pasinaudoti“, – teigė J. Petrikas, pridūręs, kad jau yra ir motinų, vengiančių išlaikyti savo vaikus.
Tos įstatymo nuostatos, kurios buvo traktuojamos kaip palengvinimas skolininko gyvenimui, neišsprendė skolų sumokėjimo klausimo.
Išmoko apeiti įstatymą
Kalbėdamas apie piktybinius pažeidėjus ir su jais siejamus įsiskolinimus, J. Petrikas teigė, kad jų skaičius išlieka stabilus, tik sukauptų skolų skaičius auga.
„Mes turime grupę skolininkų, kurie ne vienerius metus kaupia tiek administracines baudas, tiek skolas už komunalines paslaugas ar už nesumokėtus greituosius kreditus. Tokių yra nemažai“, – patvirtino J. Petrikas.
Pasak antstolio, pats skolų turėjimo faktas nėra pagrindas mintims, jog asmuo apskritai neturi dirbti, kad iš atlyginimo jam nenurašytų jo skolų.
„Juk žmogus, kurdamas, dirbdamas ir uždirbamas, galėtų padengti ir turimas skolas. Bet iš savo praktikos galiu pasakyti, kad visi skolininkai, kurie pasinaudojo tomis skolininko atostogomis, po šešių mėnesių tiesiog išėjo iš darbo, daugiau nebedirba ir skolų nedengia. Tad ar skolininko atostogos pasiteisino, didelis klausimas“, – tvirtino J. Petrikas.
Teisingumas pasieks ne visus
Be kita ko, pagal VMI nustatytą tvarką, administracinėms baudoms yra taikomas penkerių metų senaties terminas, tai reiškia, kad baudos galiausiai nurašomos.
„Yra daug piktybinių skolininkų, kurie žinodami, kad iš jų negali išieškoti skolų, oficialiai nedirba, galbūt išvykę į užsienį, jie žino, kad praėjus penkeriems metams, jų turimos baudos bus nurašytos. Tai yra skolininkai, kurių nepasieks teisingumas“, – apgailestavo J. Petrikas.
Anot antstolio, didžioji skolininkų dalis Klaipėdoje yra 30–45 amžiaus asmenys, tiek vyrai, tiek moterys, tai yra darbingi, imlūs, veiklūs, iniciatyvūs, turintys didelių norų, linkę rizikuoti žmonės.
„Ar greitai pavyks išieškoti skolas, priklauso nuo skolininko gyvenimo būdo. Ar jis pats siekia tas skolas atiduoti, ar dirba, ar turi turto? Pasakyti, kada antstolis pabaigs bylą, yra gana keblu. Yra atvejų, kai asmuo nieko neturi, bet paragintas labai greitai susimoka. Yra tokių, kurie gyvena pasiturinčiai, bet skolų išieškojimas užsitęsia, nes jie skolų atiduoti nesistengia. Labai norėčiau tikėti, kad baudų sumažės, ir žmonės tinkamai vertins savo finansinę padėtį“, – vylėsi antstolis.
Skolos Klaipėdoje
60-ies savivaldybių sąraše Klaipėdos savivaldybė (pagal mažiausiai įsiskolinusias) yra 18-oji pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių skolų skaičių. Lyginant su 2024 m., Klaipėda nusileido dviem laipteliais žemiau (2024 m. buvo 16-oje pozicijoje).
Tūkstančiui gyventojų miesto savivaldybėje tenka 383 įvairios skolos, kurias išieško antstoliai (2024 m. buvo 367), vidutinis skolų skaičius vienoje Lietuvos savivaldybės teritorijoje – 464.
Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 164 skolos dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus (2024 m. buvo 157, Lietuvos vidurkis – 171).
Vienam Klaipėdos gyventojui vidutiniškai tenka 52 eurai nesumokėtų baudų (2024 m. buvo 54 eurai, Lietuvos vidurkis – 55 eurai).
Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 10 skolų dėl vaikams nemokamo išlaikymo (vadinamųjų alimentų, šis rodiklis per metus nepasikeitė), šalies vidurkis – 12 tūkstančiui gyventojų.
Vienam Klaipėdos gyventojui vidutiniškai tenka 36 eurai išlaikymo skolų (2024 m. buvo 32 eurai, Lietuvos vidurkis – 95 eurai).
Tūkstančiui Klaipėdos gyventojų tenka 138 piniginės skolos (2024 m. buvo 183), tai yra pradelstų mokėjimų už vartojimo kreditus, komunalines ir kitas paslaugas, negrąžintų skolų pagal vekselius ir kt., Lietuvos vidurkis – 252 tūkstančiui gyventojų.
Vienam klaipėdiečiui vidutiniškai tenka 604 eurai nesumokėtų piniginių skolų (2024 m. buvo 920 eurų, šalies vidurkis – 645 eurai).
Lietuvos antstolių rūmų inf.
Naujausi komentarai