Bylą pralaimėjo

Netoli jūros, Giruliuose buvusios pionierių stovyklos vietoje, įsikūręs gyvenamųjų namų kvartalas visuomenės dėmesį traukia ne pirmus metus.

Jokiais kitais būdais neįveikus Skautų gatvėje įrengto užtvaro, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užsimojo panaikinti šiam kvartalui valstybinės žemės nuomos sutartį tai daliai sklypo, kurios kvartalo gyventojai esą net nenaudoja.

Pirmos instancijos teismas tenkino NŽT ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas vasario viduryje priėmė visiškai kitą sprendimą – patenkino gyventojų skundą.

Gyvenamųjų namų kvartalas atsirado 1999 m., Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu išnuomojus 2,98 ha žemės plotą bendrovei "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija". Nuoma buvo sudaryta 99-eriems metams.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas, prisimindamas garsiausio uostamiestyje užtvaro istoriją, tikino, jog savivaldybė mėgino visais būdais įveikti šį užtvarą, bet vis nesėkmingai.

"Toje dalyje, kur yra privatūs namai, savininkai išsipirko žemę ir ji yra privati. O toliau esantį sklypą sąlygiškai būtų galima suskirstyti į tris dalis. Kol buvo nagrinėjama byla, tai ir buvo padaryta ir įforminta Registrų centre. Kalbama buvo apie 0,5009 ha žemės sklypo dalį, kurios paskirtis įvardyta kaip kita. Tai – viena sklypo dalis, kurioje yra pati Skautų gatvė, kita sklypo dalis yra laisva ir įvardijama kaip rekreacinės paskirties žemė. Mūsų galva, jei yra laisvas žemės sklypas, kodėl valstybė negali gauti naudos už jį, parduodant dalį sklypo aukcione?" – pastebėjo A.Kačalinas.

Nutraukė nuomą

Paaiškėjo, jog 2016 m. iš tiesų NŽT nutraukė šio sklypo dalies nuomą.

Skautų gatvė. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tačiau šis sprendimas itin papiktino Skautų gatvės gyventojus.

"Pirma nutraukė sutartį, o po to atsiuntė komisiją patikrinti, kaip mes prižiūrime šią žemę. Ar tai normalu? Sutartis, galima sakyti, be jokių rimtų argumentų nutraukta", – argumentavo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos "Gintaro krantas" pirmininkas Karolis Kuzmarskis.

Gyventojai apskundė pirmos instancijos teismo jiems nepalankų sprendimą ir bylos metu įrodinėjo, jog bendrijai vadinamojo laisvo valstybinės žemės sklypo išties reikia.

Kas norėtų, jog prižiūrėta zona būtų atiduota, o kažkas nupirkęs kotedžų ten pristatytų?

"Mes ne tik nutiesėme komunikacijas, paklojome gatvės dangą, bet ir prižiūrime ją, šluojame ir tvarkome. Ta dalis sklypo, apie kurią pasisuko kalba, taip pat yra prižiūrima. Ji ir naudojama, kaip rekreacinė zona. Ten žaidžia vaikai, visa bendruomenė renkasi į bendras šventes, su vaikais žaidžiame krepšinį. Galvojame, jog šioje vietoje mums reikėtų bendruomenės namų, kuriuose galėtume susirinkti. Kas norėtų, jog prižiūrėta zona būtų atiduota, o kažkas nupirkęs kotedžų ten pristatytų?" – gyventojų nuotaikas perteikė K.Kuzmarskis.

Neleido registruoti

Tačiau uostamiesčio savivaldybės teisininkas neatlyžo ir tikino, jog gražiai gyventi Skautų gatvės kvartalui niekas netrukdo.

"Klausimas kyla tik dėl miesto registre įregistruotos gatvės, kuria eismas yra uždarytas, nes įrengtas užtvaras. Jam pakelti yra keli keliai: jei miestas būtų kelio savininkas, užtvarą paimtų ir pašalintų. Dėl to Klaipėdos savivaldybės Turto skyrius atliko visus veiksmus ir Registrų centre pamėgino užregistruoti šią gatvę. Bet registruoti gatvę buvo atsisakyta. Gatvė yra išnuomotame žemės sklype", – pasakojo A.Kačalinas.

Tuomet savivaldybė kreipėsi į NŽT, prašydama perduoti miestui valdyti šią žemės sklypo dalį.

"Perduoti daikto negali, nenutraukęs nuomos sutarties. Tą NŽT ir padarė, o tuomet ir kilo teisminis ginčas", – bylos priešistorę pasakojo A.Kačalinas.

Jis įsitikinęs, jog yra ir kitų būdų nuversti užtvarą.

"Pagal Kelių įstatymą net ir privataus kelio savininkas eismą gali apriboti tik esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui, kai geležinkelininkai pagrasino, jog apribos pėsčiųjų eismą tiltu per geležinkelį, savivaldybė kreipėsi į teismą ir iš karto jį laimėjo. Teismas uždraudė apriboti eismą pėsčiųjų tiltu. Net jei gatvė ir yra išnuomotame sklype, savininkai neturi teisės apriboti eismo", – aiškino A.Kačalinas.

Teisės skyriaus vedėjas patikino, jog Skautų gatvė įrašyta į vietinių kelių sąrašą ir tik savivaldybė gali būti šio kelio savininkė.

"Tik nepavyksta mums įsiregistruoti jos. Bet tai dar nereiškia, jog nuosavybės negali būti. Neaišku, ar šis klausimas bus marinuojamas, ar vis dėlto bus imtasi kokių nors veiksmų?" – retoriškai klausė A.Kačalinas.

Parūpo žemė?

Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos "Gintaro krantas" interesams atstovaujantis bendrijos pirmininkas K.Kuzmarskis tikino, jog tokie miesto valdžios užmojai net šiurpina bendrijos gyventojus.

"Mes tą užkardą dienomis laikome pakeltą. Ir tikrai mūsų nepiktina, jei žmonės pro jį traukia prie jūros. Kitą kartą net smagu stebėti, kaip šia gatve žingsniuoja darželinukai, susiruošę į pajūrį. Nieko mes nepiktiname. Piktinasi tik tie, kurie to nori", – kalbėjo šio kvartalo gyventojas.

Gyventojai spėja, kad gal visai ne dėl užkardo iki šiol artikuliuojamas visas šis ginčas.

"O gal kam nors prireikė sklypo netoli jūros? Nežinau, ar galima taip garsiai preziumuoti, jog štai miesto valdžia užsinorėjo gyventojų lėšomis įrengtos gatvės? Juk norėta užregistruoti ją savivaldybės vardu, bet niekas to neleido jiems daryti. Tuomet nuspręsta nutraukti žemės nuomos sutartį", – savo požiūrį į užtvaro istoriją išsakė K.Kuzmarskis.

Jis prisiminė, jog užkardą laikė pakeltą ir tuo metu, kai to paprašė už šio kvartalo tvoros įsikūrę gyventojai.

"Vyko statybos, žmonės prašė leisti važiuoti automobiliams. Nieko baisaus, sutikome. Nėra čia jokio pasipūtimo ar negeranoriškumo. Mes tik norime, kad vasaros metu čia nepasipiltų automobilių srautai. Juk patys matote, kas dedasi vasarą, kai prie jūros traukia žmonės. Automobiliais nustatomos visos pakelės. Mums visai nėra jokio noro matyti mašinas ant mūsų pievelių. Juk mūsų bendrijos narių pinigais nutiesta gatvė, nutiesti keliukai, vedantys prie namų. Kiekvienas žmogus, patekęs į tokią situaciją, gintų savo poziciją", – nuomonę išsakė K.Kuzmarskis.

Kvartalo gyventojai tikina, jog ši teritorija sovietmečiu visada buvo užtverta.

"Ir niekas tuomet nesiveržė kiaurai važiuoti ar eiti. Kai tik atsirado gyventojai, kurie savo pinigais įrengė ir sutvarkė gatvę, tuomet atsirado kaltinimai, lyg mes ką nors svetimo uždarėme", – patikino K.Kuzmarskis.

Sprendimą skųs

NŽT turi galimybę teikti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė tikino, jog sprendimą tarnybos teisininkai apsvarstys ir skųs.

O čia mat – privati nuosavybė, liesti negalima.

"Mes einame iki galo, vadinasi, skųsime tikrai. Pirmąjį teismo procesą juk laimėjome, tačiau teismų sprendimai kartais nustebina. Valstybinė žemė gali būti nuomojama pastatų savininkams. O šiame kvartale veikianti bendrija pastatų nenaudojamoje žemės dalyje neturi ir jų neadministruoja. Šios žemės sklypo dalies negalima būtų parduoti. Ji tarnauja inžineriniams įrenginiams. Klaipėdos savivaldybė mėgino įregistruoti statinį žemės sklype. Beje, žemė čia nėra padalyta sklypais. Čia yra vientisas sklypas, o nupirktos tik atskiros žemės dalys. Mes norėjome nutraukti nuomos sutartį bendro naudojimo teritorijai", – situaciją aiškino S.Narkuvienė.

Vedėja aiškino, jog pagal įstatymus, jei valstybinės žemės sklype nėra pastatų, ne aukciono būdu tokios žemės negalima išnuomoti.

"Mes juk gynėme viešąjį interesą. Kaip toliau viskas vyks, neaišku. Gyventojai atiduoti gatvės nenori, o savivaldybė nusileisti taip pat neketina. Jei būtų valstybinis kelias,  jo negalima būtų uždaryti. O čia mat – privati nuosavybė, liesti negalima", – pastebėjo S.Narkuvienė.