- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atminimas: sekmadienį sukako 100 dienų nuo žiauraus teroristinio išpuolio prieš taikius gyventojus Izraelyje, ši skausminga sukaktis minėta ir Klaipėdoje.
-
Šimtas sielvarto dienų: klaipėdietis iš arti matė savo tautos tragediją ir susitelkimą kovai
-
Šimtas sielvarto dienų: klaipėdietis iš arti matė savo tautos tragediją ir susitelkimą kovai
„Skambinkite, kad prisimintų, kad sugrįžtų, kad sustabdytų.“ To siekė akcijos „Milijonas varpų dūžių“ iniciatoriai, skambant varpams pakvietę geros valios žmones pagerbti prieš šimtą dienų teroristų nužudytų žydų atminimą. Šių dramatiškų įvykių liudininkas klaipėdietis Feliksas Puzemskis iš arti matė savo tautos tragediją ir susitelkimą kovai dėl išlikimo.
Tėvynė – aukščiau visko
F. Puzemskis į Ašdodą pas ten gyvenančius savo artimus šeimos narius nuvyko pernai spalio 4-ąją, likus trims dienoms iki „Hamas“ teroro pradžios.
Tai – miestas vidurio Izraelyje, prie Viduržemio jūros, gyventojų skaičiumi kiek didesnis nei Klaipėda, taip pat uostamiestis, svarbus pramonės centras.
„Atsikėlėme kaip tik prieš pat apšaudymą. Pajutome, kad tas apšaudymas kiek kitoks, nei visada, gerokai stipresnis. Diena buvo labai įtempta, ir greitai pradėjo sklisti žinios, kas įvyko. Buvo didelis pavojus, kad teroristai įsiverš ir į mūsų miestą. Mane labai sukrėtė dar tą pačią dieną matyti vaizdai, kai stebėjau išeinančius karinėmis uniformomis vilkinčius žmones, kurie atsisveikina su savo artimaisiais, net su augintiniais. Jie ėjo ginti savo šalies, savo tautiečių. Pilietinis sąmoningumas ten toks, kad faktiškai per dieną buvo mobilizuota 360 tūkst. žmonių, nors planuota pašaukti 300 tūkst.“, – kalbėjo klaipėdietis.
F. Puzemskis stebėjosi, kad ginti savo protėvių žemės iš užsienio labai greitai sugrįžo ir jaunimas.
„Jų tėvai statė Izraelį, bet jie patys nepanoro jame gyventi, sakė, užsienyje yra lengviau. Bet kai prasidėjo teroras, mačiau, kaip jie skubiai masiškai savo noru čia grįžo. Mane tai labai maloniai nustebino. Jei kas nors panašaus nutiktų Lietuvoje, ar lietuviai grįžtų ginti tėvynės? Labai sunkus klausimas. Galbūt ne tiek daug, bet pačioje Lietuvoje yra daugybė atsidavusių tėvynei žmonių, daug patriotų“, – teigė F. Puzemskis.
Solidarumas: prisimenant „Hamas“ teroro aukas ir vis dar neišlaisvintus įkaitus, solidarizuojantis su žydų tauta, renginyje Klaipėdoje plazdėjo ne tik Izraelio, bet ir Ukrainos, Mažosios Lietuvos vėliavos bei lietuviškoji trispalvė. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Visuomenė tapo kumščiu
Prasidėjus terorui Izraelyje, buvo daug atvejų, kai buvę karininkai, ilgai nelaukdami nurodymų iš aukščiau, nuo pirmųjų išpuolio valandų pradėjo organizuoti pasipriešinimą prieš teroristus.
„Pasakojo, kaip giminaičiai paskambino buvusiam generolui ir pranešė, kad prasidėjo teroras ir žudikai artėja prie vieno netoliese esančio kibuco (žemės ūkiu užsiimančio ūkio – A. D.). Jis skubiai surinko dar penkis savo kovos bičiulius, buvusius desantininkus, irgi jau pagyvenusius vyrus, ir jie visą tą kibucą sugebėjo apginti. Tiesa, vienas tų gynėjų žuvo. Ir tokių istorijų buvo ne viena“, – tvirtino klaipėdietis.
Anot F. Puzemskio, izraeliečių visuomenės parama šalies kariuomenei yra milžiniška.
Nuo pirmos dienos parduotuvėse pradėta rinkti humanitarinė pagalba kariams.
„Kiekvienoje parduotuvėje prie kasos yra paketai su būtiniausiais reikmenimis kariškiams, nors kiekvienas žmogus gali nupirkti, ką pats nori. Kiekvienas pirkėjas parduotuvėje be išimties aukoja šalies kariuomenei“, – teigė klaipėdietis.
Pasislėpti per 15 sekundžių
Izraelis pastaraisiais mėnesiais yra apšaudomas nuolat, faktiškai iš visų pusių.
Tačiau ši šalis tam ruošėsi gerokai anksčiau, tad beveik kiekviename gyvenamajame name yra slėptuvės arba vadinamieji apsaugos kambariai.
„Tos patalpos galbūt neapsaugotų nuo šiuolaikinių didelių raketų smūgių, tačiau tas raketas, kurios leidžiamos iš Gazos Ruožo, tie kambariai atlaiko. Kai kuriais atvejais šitos slėptuvės primena lifto šachtą. Tos patalpos suprojektuotos taip, kad turėtų atlaikyti žemės drebėjimą. Namas gali sugriūti, o tas kambarys turi išlikti“, – pasakojo F. Puzemskis.
Be abejo, teroristai apie šitas slėptuves žinojo ir, norėdami iš jų išvilioti žmones, tiesiog padegdavo namą.
„Naujos statybos namuose yra įrengti modernūs saugos kambariai, kurie aprūpinti naujomis oro sistemomis, žmonės juose gali slėptis net savaitę. Tačiau yra senesnių pastatų, kuriuose nėra tokių kambarių, tokiu atveju slėptis bėgama į rūsį. O išgirdus oro pavojaus signalą, pasislėpti yra tik 15 sekundžių. Aš taip greitai pasislėpti nespėdavau“, – šypsojosi klaipėdietis.
Daugiabučiuose slėptuvės yra ir laiptinėse ar pirmajame aukšte.
Pilietinis sąmoningumas ten toks, kad faktiškai per dieną buvo mobilizuota 360 tūkst. žmonių.
Jei tokios slėptuvės name nėra, gyventojams rekomenduojama pralaukti oro antpuolį laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto.
F. Puzemskis pripažino, kad ir Izraelyje slėptuvių nepakanka.
Miestas po miestu
Slėptuvių naudą labai gerai suprato ir teroristai, visus tuos metus rausę tunelius, kad turėtų kur slėptis ir rengtis savo nusikaltimams.
Kaip paaiškėjo, šiaurinėje Gazos dalyje, kurią dabar kontroliuoja Izraelio kariuomenė, buvo beveik pusės tūkstančio kilometrų tunelių tinklas.
Dabar, kai karo veiksmai persikėlė iš šiaurinės Gazos Ruožo dalies į pietus, mažai kas tikėjosi, kad ten irgi bus požeminis miestas, kaip ir šiaurėje.
„Pasirodo, kad visi tie tuneliai ir pietinėje dalyje yra įrengti. Ten slapstosi teroristai, o Izraelis vėl apšaudomas, dažnai iš pabėgėlių stovyklų. Kol kas išeities iš šitos situacijos nematau, nes jei tik Izraelio kariuomenė duoda atsaką, iš karto nukenčia civiliai. Mes visi matome pasaulio reakciją. Izraeliui tai atlaikyti labai sunku. Nors nežinau, ar yra pasaulyje kokia kita kariuomenė, kuri civilius perspėtų apie būsimus smūgius, kad jie spėtų pasitraukti. Puikiai matome, ką daro Rusija, ką savo laiku darė amerikiečiai su anglais, kai Vokietijoje subombardavo miestus, nepaisydami civilių aukų. Izraeliui svarbūs civiliai, ir dėl to turbūt tas karas užsitęs“, – svarstė F. Puzemskis.
Anot klaipėdiečio, požeminis teroristų miestas Gazos Ruože, kuriame jie slepiasi, yra net 70 metrų gylyje.
Esą tokiame gylyje įrengti tunelius technologiją turėjo tik Rusija, tokiame gylyje metro yra tik Sankt Peterburge.
„Beje, žodis „metro“, kuris vartojamas Gazos Ruože, niekur kitur pasaulyje, išskyrus Rusiją, nevartojamas, kitose šalyse yra kitoks pavadinimas. Galima tik spėlioti, kas čia prie ko prisidėjo“, – kalbėjo klaipėdietis.
Feliksas Puzemskis / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Gaza Singapūru netapo
Gazos Ruožo problema, anot klaipėdiečio, visada buvo, kad mažoje teritorijoje buvo labai didelis civilių tankumas (6,5 tūkst. žmonių 1 kv. km, palyginus kaimyninį Egiptą – 102 žmonės 1 kv. km, o pačiame Izraelyje – 422).
Maža to, Gazos Ruože teroristai dengiasi civiliais lyg skydu, todėl kovojant su jais neišvengiamos ir niekuo dėtų žmonių aukos.
Teroristai kuriasi ne tik pabėgėlių stovyklose, viena pagrindinių jų dislokacijos vietų – ligoninės, kurių Gazos Ruože yra 36.
Visų jų, kurių kontrolę dabar perima Izraelio kariuomenė, neutralizuodama teroristus, vadovai esą prisipažino esantys „Hamas“ karininkai.
„Bent jau jie aiškina, kad neturėjo kito pasirinkimo. Grubiai tariant, ten, kaip ir buvo sovietmečiu, jei nesi Komunistų partijos narys, negali vadovauti. Dabar kalba, kad Izraelis okupuoja Gazos Ruožą, bet iš tikrųjų Gaza 2006 m. buvo perduota Palestinai, ir visi galvojo, kad šis ruožas taps Honkongu ar Singapūru, juolab ten buvo palikta visa infrastruktūra, gamyklos, šiltnamiai, bet visa tai buvo nugriauta. Po metų valdžią perėmė „Hamas“ teroristai, todėl negalime sakyti, kad ten yra Palestina, ten jau yra atskiras darinys“, – įsitikinęs klaipėdietis.
Kai nelieka pasirinkimo
F. Puzemskio pasiteiravus, kaip dabar gyvena Izraelio žmonės, praėjus šimtui dienų po teroro išpuolio, kai per kelias valandas žiauriausiu būdu buvo nužudyta apie pusantro tūkstančio žydų ir keli šimtai paimti įkaitais ir dar negrąžinti iki šiol, klaipėdietis tikino, kad žmonės prie visko pripranta.
„Gyvenimas pamažu grįžo į savo vėžes. Tiesa, gamyklose trūksta darbo jėgos, nes daug žmonių mobilizuota, kai kurie laikinai evakavosi iš šalies. Tik jei Ukrainos atveju matėme, kad gyventojai galėjo iš Rytų Ukrainos persikelti į mažiau apšaudomus regionus, izraeliečiai tokių galimybių neturi, nes Izraelio teritorija labai maža, mažesnė už Lietuvą. Ir visa teritorija yra apšaudoma“, – kalbėjo F. Puzemskis, pridūręs, kad Izraelis šiandien kovoja savo išgyvenimo karą.
Sekmadienį sukako 100 dienų nuo žiauraus teroristų išpuolio Izraelyje.
Ši tragedija prisiminta varpų dūžiais, kurie tuo pačiu metu gaudė visame pasaulyje. Klaipėdiečiai prisijungė prie šios solidarumo misijos.
Tai kartu buvo ir kvietimas sugrąžinti „Hamas“ nelaisvėje tebelaikomus įkaitus, kvietimas kurti tokį pasaulį, kuriame nėra vietos smurtui, terorizmui ir antisemitizmui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį1
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...