siūlau kompromisą, nudažius tilta dailiai dviem spalvom: pilka ir geltona.

Tik autentišką , pilką spalva - metalo spalva, o ne medžio spalva, dar gal kas sugalvos žolės spalvą, na vaikiškas sindromas išlikęs ir tiek Žmonėse, nebent tikrai dar vius vaikiškose svajonėse gyvenantys, post, sovietikos laikus menantys, nuo lego žasliukų dar vis neatsitraukentys. Istorijos paveldas, mes paveldėjome kas statė ir gerbė statytojus, jų atminimus privalome gerbti. Antai, kaip mes pasijustume, jei, pavyzdžiui per Nemuną ties Tižę, karalienės Luizos vardu pavadinta tiltą, po sovietų išganymo iš mūsų žemių amžiams, pervadintume Tilto pavadinimą Luizos, pakeistume į Vytauto Lansbergio tiltu. Daugeliui Jis Vytautas , mes prie jo užaugome ir t.t. Baikite tas vaikystes pasakas minėti. Gerbkime šalies