Panaikino nuo sausio 1 d.
Iki šių metų sausio 1-osios galiojusį 9 proc. PVM keičia 21 proc. PVM šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
Tai reiškia, kad sausio šildymo sąskaita didės bent 12 proc. dėl PVM pokyčių.
Antras svarbus momentas – Lietuvą užklupę itin šalti orai.
Remiantis preliminariais duomenimis, vidutinė sausio oro temperatūra Lietuvoje buvo antra žemiausia šiame amžiuje ir nusileido tik 2010 m. sausiui.
Mėnuo buvo net 6 laipsniais šaltesnis nei vidutiniškai.
Per praėjusį mėnesį Klaipėdoje 27 dienos buvo šaltesnės nei daugiametė norma.
O tai taip pat reiškia, kad būstų šildymui teko sunaudoti dvigubai daugiau energijos nei praėjusiais metais.
Sumos didės 90 proc.
Įmonės „Klaipėdos energija“ skaičiavimais, per sausį teko pagaminti tiek šilumos energijos, kad sąskaitos gyventojams gali augti mažiausiai 90 proc.
„Kol kas nesame suskaičiavę, bet preliminariai sąskaitos gali didėti 90 proc. Tai yra beveik dvigubai. Nes šilumos energijos suvartojimas yra dvigubai didesnis. Kalbame apie bendrą suvartotos šilumos energijos kiekį, ne apie kainą už kilovatvalandę“, – kalbėjo įmonės „Klaipėdos energija“ vadovas Rolandas Baltuonis.
Įmonė skelbė, kad bendrai vienos kilovatvalandės kaina Klaipėdos bei Gargždų gyventojams bus mažesnė.
„Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina bus 5 proc. mažesnė nei 2025 m. vasarį ir 3 proc. mažesnė, palyginti su šių metų sausiu. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėda ir toliau savo vartotojams išlaiko vieną palankiausių šilumos kainų. Antrą mėnesį iš eilės ji bus antra mažiausia tarp didmiesčių“, – rašoma įmonės pranešime.
Vasarį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma kainuos 7,02 ct/kWh be PVM, su 21 proc. PVM kaina sudarys 8,49 ct/kWh.
Palyginimui, prieš metus – 2025 m. vasarį – šilumos kaina siekė 7,41 ct/kWh be PVM (8,08 ct/kWh su 9 proc. PVM), tai yra 5 proc. didesnė nei šių metų vasarį.
Šių metų sausį šilumos kaina sudarė 7,24 ct/kWh be PVM (8,76 ct/kWh su 21 proc. PVM) – tai yra 3 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Pigo dujos
Vasario kainų mažėjimą labiausiai lėmė atpigusi iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma bei sumažėjusios kuro kainos.
Lyginant su sausio mėnesiu, perkamos šilumos kaina vasarį sumažėjo 4,4 proc.
Gamtinių dujų kaina, palyginti su šių metų sausiu, krito 10 proc., o lyginant su 2025 m. vasariu – net 26 proc.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro kelios dalys: pastovioji, kintamoji, papildoma dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis.
Didžiausią kainos dalį sudaro kintamoji dedamoji – ji apima biokuro, gamtinių dujų, elektros energijos, vandens, kitų kintamų sąnaudų bei iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos sąnaudos.
Biokuras smarkiai brangsta
Paklaustas, kaip gali keistis šilumos kaina likusio šildymo metu, įmonės „Klaipėdos energija“ vadovas R. Baltuonis patikino, kad viskas priklausys nuo biokuro kainos.
„Išankstinių biokuro pirkimo sandorių kaina buvo labai patraukli, tai ir leido sumažinti vasario mėnesio kainą, lyginant su sausiu. Tačiau kitų šilumos gamintojų kaina šuoliuoja, ji taip pat priklauso nuo kuro kainos. Tačiau dabar biokuro kainos jau lipa į viršų labai smarkiai“, – tikino R. Baltuonis.
Anksčiau biokuro kaina buvo apie 22 eurus už megavatvalandę, šiuo metu ji šoko iki 32 ar net 42 eurų.
„Ne viską esame įsigiję išankstiniais sandoriais, perkame biokurą ir trumpalaikiais sandoriais. Tai yra apie 20 proc. viso įsigyjamo kuro. Kai kurie gamintojai net mėgina nutraukti ilgalaikius sandorius, nes kaina kilo. Tai dar tik ketinimai. Bet jei taip nutiktų, numatyta, kad pirkėjui tiekėjas privalėtų sumokėti kainų skirtumą ir dar priklausytų bauda už įsipareigojimo nevykdymą. Tikimės, viską išspręsime. Tai nėra laukinis kapitalizmas“, – aiškino R. Baltuonis.
Jei taip nutiktų, kad biokuro tiekėjas nutrauktų ilgalaikę sutartį, panašu, kad šildymo kaina dar šoktų į viršų. Nes ilgalaikes tiekimo sutartis tektų keisti trumpalaikėmis, kuriose jau figūruotų dvigubai didesnės biokuro kainos.
Išvengė avarijų
R. Baltuonis priminė, kad sąskaitos už šilumą priklausys ir nuo to, ar namas renovuotas, ar ne.
„Tokia šalta žiema turėtų paskatinti žmones pagalvoti apie renovaciją“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Kalbant apie pačios įmonės trasų būklę, R. Baltuonis paaiškino, kad apie 70 proc. šilumos trasų skaičiuoja mažiau nei 30 metų amžių.
„Mūsų šilumos trasos yra geros, Lietuvos bendras vidurkis yra prastesnis. Neturėjome avarijų tokiu šaltu metu“, – sakė R. Baltuonis.
Ypač šaltomis paromis, kai pajūryje oro temperatūra buvo drastiškai kritusi, energetikai išvengė tokių situacijų, kad būtų tekę išjungti šildymą ir remontuoti trasas.
Paklaustas, ar įmonė jau baigė deginti mazutą, dėl kurio kilo skandalas, nusiritęs iki Seimo, R. Baltuonis patikino, kad mazuto atsargų dar yra. Jį siekiama sudeginti per šį sezoną.
„Šaltas laikotarpis dar nesibaigė. Bet pabaigsime“, – patikino R. Baltuonis.
Prašys kompensacijų
Klaipėdos savivaldybės Socialinės gerovės departamento direktorė Gina Vilimaitienė klaipėdiečių antplūdžio su prašymais kompensuoti šildymo išlaidas veikiausiai sulauks jau netrukus.
„Artimiausiu metu mes visi gausime sąskaitas už šildymą. Tikėtina, kad žmonės, jas gavę, kreipsis dėl kompensacijų. Sąskaitos bus jau be PMV lengvatų, o dar šalčiai buvo. Neaišku, kokios tos reakcijos bus“, – svarstė G. Vilimaitienė.
2025 m. sausį savivaldybei buvo pateikta 1 811 prašymų dėl kompensacijų šildymui.
Šių metų sausį pateikti 1 623 prašymai kompensacijoms.
Kompensacijoms visam 2025–2026 m. šildymo sezonui prašymą reikia pateikti nuo rugsėjo 1 d. iki to mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas, pabaigos.
Pavyzdžiui, jeigu šildymo sezonas baigiasi balandžio 10 d., prašymas turi būti pateiktas iki balandžio 30 d.
Skiriant kompensacijas vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas, statiniai, žemė, transporto priemonės, žemės ūkio technika ir kt.
Taip pat vertinamas ir finansinis turtas – piniginės lėšos, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai bei kitas turtas.
(be temos)