Sienelėms prie geležinkelio pažadėjo milijonus

Skirs Europos lėšas

Pastaruoju metu bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais dažniausiai kalba dviem aktualiomis temomis: apie geležinkelio keliamo triukšmo izoliavimo sienelės statymą Stadiono bei Geležinkelio gatvėse bei apie pėsčiųjų tilto per geležinkelį ties Klaipėdos centrine geležinkelio stotimi perdavimą miestui.

"Tokia yra istorinė realybė – Klaipėda ir geležinkelis yra greta. Abu statėsi vienu metu ir dabar yra pernelyg arti vienas kito. Mes pasiūlėme pastatyti sienutes bendromis pastangomis, – aiškino bendrovės Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas. – Kadangi "Lietuvos geležinkeliai" dėl šios situacijos yra kaltesnioji pusė, dalį ES lėšų, skirtų mūsų įmonės projektams, panaudosime Klaipėdos projektams. Apie šešis milijonus eurų atseikėsime sienutėms Vitės kvartale ir Giruliuose įrengti. Mūsų siūlymas Klaipėdos miesto savivaldybei – 85 proc. projekto vertės apmokėti ES lėšomis, likusią sienučių kainą, apie 15 proc., su savivaldybe pasidalyti per pusę. Taip "Lietuvos geležinkeliai" apmokėtų apie 92,5 proc. bendros šio projekto sumos."

Kalbėdamas apie pėsčiųjų tiltą, T.Varneckas minėjo geležinkelininkų nuostatą, jog miesto žemėje prasidedantis ir besibaigiantis tiltas turėtų priklausyti miestui.

Abu šiuos klausimus "Lietuvos geležinkeliai" norėtų spręsti drauge.

Nuliūdino atidėliojimas

"Gruodžio pradžioje oficialiu raštu kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę ir prašėme, kad miesto taryba svarstytų juos kaip vieną bendrą klausimą. Mes raginame miestą perimti viaduką, o mainais už tai siūlome pastatyti triukšmo sienutes minėtomis, mūsų manymu, geromis sąlygomis. Kadangi abu klausimai yra turtiniai, jiems turi pritarti miesto taryba", – aiškino T.Varneckas.

Tiesa, pastaruoju metu geležinkelininkai pasigedo greitų uostamiesčio valdžios sprendimų.

Esą diskutuodami telefonu tiek Klaipėdos meras, tiek administracijos direktorius tikino, jog pasiūlymas labai geras, jie jam pritaria, žada, kad šis klausimas tuoj tuoj bus svarstomas taryboje, bet jau du kartus po to susirinkusi miesto taryba to taip ir nesiėmė.

"Mums buvo žadama, kad pateksime į kalėdinę tarybos dienotvarkę, po to tikinta, kad tikrai tai įvyks sausio mėnesį. Tokius pažadus girdėjome prieš savaitę iki tarybos posėdžių, tad nė minties neturėjome, kad bus kitaip. Kai pamatėme, kad darbotvarkėje šio klausimo nėra, mums buvo sakoma, kad jis bus svarstomas papildomai, bet ir tai neatsitiko. Dabar esame tikinami, kad vasario tarybos posėdžių grafike šie reikalai bus aptariami. Mums jau neramu, kad ir šis pažadas nebus įvykdytas. Kartais net pagalvojame, gal niekam ir nereikia šių projektų. Be abejo, minėtas lėšas galima perskirstyti ir panaudoti projektams kitose savivaldybėse, bet Klaipėdoje geležinkelio triukšmas – didelė bėda. Kaip socialiai atsakinga įmonė, norėtume prisidėti prie šių bėdų sprendimo", – tikino T.Varneckas.

Taryba svarstys vasarį

Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus paaiškino, kad klausimas dėl garsą sulaikančių sienelių statybos finansavimo sekretoriatui yra pateiktas vasario 5 d. ir yra nukreiptas derinti savivaldybės tarybos komitetuose.

Sprendimo projektą, kurį teikia administracijos direktorius Saulius Budinas, svarstys Miesto plėtros ir strateginio planavimo, Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Finansų ir ekonomikos komitetai.

Komitetai dar gali pateikti pastabų arba nepritarti projektui, tad nėra garantijos, jog viskas klosis sklandžiai. Yra buvę sprendimų, kuriuos komitetai grąžindavo rengėjui ne kartą, tad klausimo derinimas gali trukti ir pusmetį.

Maždaug prieš savaitę iki miesto tarybos posėdžio bus sprendžiama, ar įtraukti šį klausimą į tarybos posėdžio dienotvarkę. Šį mėnesį taryba turėtų rinktis vasario 21 d.

Miesto savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas patikino, kad šį mėnesį vyksiančiuose tarybos posėdžiuose garsą izoliuojančių sienučių bei tilto per geležinkelį perdavimo klausimai bus teikiami ir svarstomi.

"Teiksime bendradarbiavimo su "Lietuvos geležinkeliais" sutarties projektą. Nemanau, kad bus ką tame projekte taisyti. Net jei smulkių korektūrų būtų, tai neturėtų užtrukti", – vylėsi S.Budinas.

Dviejų projektų nesieja

Išgirdęs, kad sienelių statybos ir pėsčiųjų tilto klausimą geležinkelininkai vertina kaip susijusius projektus, administracijos direktorius išreiškė priešingą nuomonę. Jo manymu, tai yra visiškai atskiri dalykai ir taryba juos svarstys atskirai.

Abiejų projektų siejimas man kvepia mažu šantažu.

"Abiejų projektų siejimas man kvepia mažu šantažu. Tilto klausimo sprendimas yra turto perėmimas. Sienelių statybos klausimas yra miesto dalyvavimas bendrame projekte su geležinkelininkais. Abu jie yra svarbūs, bet nėra neatsiejami. Vasario 21 d. abu klausimai bus teikiami tarybai", – tikino administracijos direktorius.

Dėl pėsčiųjų tilto perdavimo miesto žinion jau būta kalbų praėjusių metų spalį tarybos posėdžiuose. Pritariančių balsų pritrūko, tada tarybos nariai nepritarė šiam planui. Tuomet geležinkelininkai pranešė nusprendę skirti europinius milijonus triukšmą sugeriančioms sienelėms įrengti.

S.Budinas viliasi, kad taryba pritars tilto perėmimui, tačiau prieš tai "Lietuvos geležinkeliai" jį yra įsipareigoję suremontuoti.

Tilto defektų aktą turėtų parengti ekspertų komisija. O remonto darbus atliks geležinkelininkai savo lėšomis ir jėgomis.

"Jeigu viskas vyks, kaip numatome, šiais metais "Lietuvos geležinkeliai" pradės sienelių projektavimą, o 2020 m. būtų numatyta darbų pradžia. Tikiuosi, kad taip išsispręs gyventojus daug metų kamuojančios problemos. Aš manau, kad ir kaip taryba nuspręs pėsčiųjų tilto klausimu, geležinkelio keliamo triukšmo valdymo reikalą privalome spręsti. Tai yra visiškai atskiri dalykai", – tvirtino S.Budinas.