Seimo sukeltas žuvininkystės chaosas

Šeši pakeitimo projektai

Tai, kad žuvininkystės reikalams Lietuvos Seime yra skiriama pernelyg daug dėmesio, buvo pastebėta ir anksčiau. Kone kiekvienais metais vis būdavo svarstomas ir taisomas arba papildomas Žuvininkystės įstatymas.

Nors žuvininkystės verslas Lietuvoje yra vienas iš mažiausiai pajamų į valstybės biudžetą duodanti sritis, tačiau nuolatiniai taisymai keldavo klausimų. Galbūt ši sritis tokia populiari todėl, kad per žuvininkystę iš ES ateina nemaža dalis paramos lėšų?

Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis pastebėjo, kad šiuo metu Seime yra pateikti svarstyti mažiausiai šeši Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektai.

Kai kurie pakeitimai sulaukia itin audringos reakcijos viešojoje erdvėje.

Esmė tai, kad beveik visuose Lietuvos vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių marias, taip pat jūroje penkiuose baruose ir 300 metrų nuo kranto siūloma uždrausti verslinę žvejybą.

Dalis pateiktų siūlymų yra analogiški teikiamiems pagrindiniame įstatymo projekte, tačiau jie nesuderinti tarpusavyje.

Norėtų solidžių kompensacijų

A.Kabišaitis stipriai kritikavo arba daug teisinių neatitikimų rado kai kuriuose su Kuršių marių žvejyba susietuose Žuvininkystės įstatymų pakeitimo projektuose.

Seimo narių siūlymuose iškelta nuostata, kad Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje turėtų išlikti „tradiciniai žvejybos būdai“, bet kas tai yra niekur neapibrėžta.

Seimo teisininkams užkliuvo ir tai, kad pagrindinių žuvų neršto metu nuo balandžio 20-osios iki gegužės 31-osios vienuose vandens telkiniuose, kaip kanaluose ir polderiuose, siūloma leisti žvejoti, nors visur tuo metu žvejyba yra draudžiama. Neaiškus ir leidžiamų žvejoti įrankių kiekis.

Neaišku ir tai, kaip būtų kompensuojama už uždraustą verslinę žvejybą, iš kokių lėšų ir už kokius konkrečius veiklos punktus. Kas gautų tas kompensacijas – visi žvejai, kurie netektų darbo, ar tik verslo subjektai, tai yra žvejybos įmonės, kur kompensacijos iš esmės atitektų jų savininkams?

Jau dabar žvejai verslininkai kelia nuostatas, kad už išvarymą iš verslo norėtų solidžių šimtatūkstantinių kompensacijų, o ne numestų kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ypač aktyviai dėl planuojamo verslo draudimo kovoja Baltijos jūros priekrantės žvejai.

Įžvelgia korupcijos apraiškų

Dėl Žuvininkystės įstatymo keitimo nuostatų pasisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos vertinimu, kai kurios nuostatos yra ydingos antikorupciniu atžvilgiu, nes užkerta galimybę naujiems subjektams patekti į žvejybos rinką.

Šios nuostatos daugiausia susijusios su Baltijos jūros žvejyba. Siūloma įdėti tam tikrus saugiklius, kad Baltijos jūros žvejybos galimybę pagal ankstesnių metų sugavimus gavę žvejai, patys nežvejodami, nepardavinėtų jų kitiems.

Dėl žvejybos Baltijos jūroje numatyta panaikinti buvusią 40 proc. apibrėžtą ribą dėl vienos įmonės ar susijusios verslo grupės dalies. STT vertinimu, panaikinus tą ribą, per žvejybos galimybių perleidimą ir apsikeitimą vienos žuvių rūšies žvejybos galimybės 100 proc. gali atsidurti vienose rankose.

Dėl žvejybos nuostatų, kurios susijusios su žvejybos pakeitimais vidaus vandenyse STT nepasisakė.

Taip pat manoma, kad dėl naujos žuvininkystės tvarkos turėtų pasisakyti ir Konkurencijos tarnyba, nes gerokai sujudinama žvejybos rinka. Tam tikrai grupei žmonių būtų suteikiamos palankesnės žvejybos sąlygos, o dalis verslų netgi naikinama.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pagrįstai baiminasi, kad dalį žvejybos verslų uždarius, likusiose dalyse koncentracija gali ypač smarkiai išau