Seimo nario padėjėjo sklype – saulės baterijų elektrinė Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo nario padėjėjo sklype – saulės baterijų elektrinė

2010-05-29 12:58
Baimė: Slengių gyventojai kratosi saulės baterijų kaimynystės miško.
Baimė: Slengių gyventojai kratosi saulės baterijų kaimynystės miško. / Redakcijos archyvo nuotr.

Saulės baterijų jėgainės kaimynystės išsigandusius Slengių gyventojus elektrinę norintis statyti Seimo nario padėjėjas ramino, kad įrenginiai nekenksmingi, nes šalia jų gyvens ir jo mama.

Baterijos užims 16 arų

23 arų sklype Seimo nario Jono Ramono padėjėjas verslininkas Edgaras Žiukas ketina pastatyti 30 kilovatų galios saulės baterijų elektrinę. Sklype saulės baterijos esą turėtų būti išdėstytos eilėmis.

Numatyta pastatyti 16 baterijų. Kiekvienos jų plotas – 8 kvadratiniai metrai, o visa elektrinė užimtų 16 arų.

Gyventojams nerimą kelia ir tai, jog saulės baterijų viena kraštinė bus trijų metrų aukščio.

„Mes nenorime tokio vaizdo matyti pro savo langus. Kas mums gali pasakyti, ar nejausime diskomforto dėl šešėlių ir atspindžių, ar įvykus avarijai į aplinką nepateks pavojingų medžiagų“, – piktinos Slengių bendruomenės pirmininkas Raimondas Simonavičius.

Prisidengė mama

Įmonę „Saulės kultas“ įsteigęs sklypo savininkas E.Žiukas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė planuojamos ūkinės veiklos dokumentus. Departamento sprendimu šiai veiklai nereikalinga poveikio aplinkai vertinimo programa ir ataskaita. Kitaip tariant, aplinkosaugininkai nusprendė, jog nereikia tirti, kokį poveikį gamtai ir greta gyvenantiems žmonėms gali sukelti saulės baterijų elektrinė.

Žmonės nesutinka su tokiu aplinkosaugininkų sprendimu ir prašo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas susitikime su jėgainės statytoju bei tuo nepatenkintais žmonėmis aiškino, kad saulės baterijų statybai nereikia svarbių dokumentų – nei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, nei detaliojo plano. Įstatymuose esą numatyta, kad norint statyti saulės baterijas reikia gauti tik supaprastintą statybų leidimą.

"Saulės bateriją sudaro stiklo pagrindas su įmontuota vidine amorfinio silicio plonasluoksne plėvele. Kodėl gyventojai turėtų bijoti saulės baterijos, jei mes patys nebijome – tame pačiame sklype gyvena mano mama“, – aiškino E.Žiukas.

Atsipirks po 10 metų

Tačiau gyventojai pareikalavo, kad statytojas pateiktų daugiau informacijos.

„Mus domina cheminiai junginiai baterijos viduje. Mano duomenimis, juose gali būti kadmio, kuris yra labai pavojingas“, – nuogąstavo R.Simonavičius.

E.Žiukas aiškino, jog saulės baterijos neteršia aplinkos, gamina vadinamąją žaliąją energiją, yra pripažintos visame pasaulyje kaip saugus alternatyviosios energetikos šaltinis.

„Kitose šalyse atsinaujinanti energija yra skatinama“, – gyventojų priešiškumu stebėjosi E.Žiukas.

Tačiau verslininkui sunkiai sekėsi paaiškinti, kaip jis žada vystyti savo verslą.

„Vienam kilovatui energijos gauti reikia maždaug 3 tūkst. eurų investicijų. Vadinasi, 30 kW galios elektrinei reikėtų 90 tūks. eurų (310 tūkst. litų). Imsiu paskolą. Kaip ją grąžinsiu? Iš Seimo nario padėjėjo atlyginimo“, – aiškino E.Žiukas.

Tikėtina, kad tokios elektrinės investicijos atsipirks per 9–10 metų.

„Iš tiesų mano idėja buvo išmėginti šią nišą. Pagaminta perteklinė energija bus parduodama VST. Taip pat ir patys ją vartosime“, – tikino E.Žiukas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų