Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino įvertinti, kaip pertvarkyti uostus karo tikslams

Krantinės – karo tikslams

Šiuo metu Lietuvoje svarstomos Vandens transporto politikos iki 2035 m. vystymo gairės. Iki šiol jokiuose Klaipėdos uosto vystymo perspektyvos dokumentuose nebūdavo tokios dalies, kaip „Karinis mobilumas“.

Dabar Rusija ir jos propagandistų gąsdinimai Baltijos šalims privertė numatyti, kaip Klaipėdos uosto civilinė transporto sistema karo atveju būtų pritaikoma kariniams tikslams. Be jau esančios karinių laivų prieplaukos, karinių laivų priėmimui naudojamų kruizinių laivų terminalo krantinių, numatyti ir kiti uosto objektai, kurie būtų greitai pritaikomi priimti sąjungininkų karo laivams.

Iš esmės karo kroviniams priimti turėtų būti pritaikoma bet kuri uosto krantinė. Detaliau minima buvusi Tarptautinė jūrų perkėla, kuri tebeturi jūrų keltams priimti skirtas krantines.

Tarp naujų objektų galėtų būti ir planuojamas statyti dar vienas kruizinių laivų terminalas. Gali būti, kad jis būtų statomas pagal panašų principą, kaip ir dabartinis kruizinių laivų terminalas, kai dalis jo oficialiai buvo skirta karo laivams priimti ir finansuota iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.

Taip pat numatyta, kad ateityje teikiant tiek vidaus vandenų, tiek jūrų uostų infrastruktūros vystymo projektus turėtų būti numatyta, kaip juos galima būtų naudoti karinės paskirties krovinių gabenimui ir perkrovimui iš laivų, jų greitam išgabenimui į karinius poligonus.

Su Ukraina susieta strategija

Ir dabartinėmis sąlygomis, vykstant karui Ukrainoje, Lietuva nežada likti nuošalyje. Ji siekia užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų, karinės technikos judėjimą iš Klaipėdos uosto per Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienas.

Rusijos agresija Ukrainoje, propagandistų grasinimai Baltijos šalims privertė numatyti, kaip Klaipėdos uosto civilinė transporto sistema karo atveju būtų pritaikoma karo atveju.

Lietuvos Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos yra parengusios projektų sąrašą, kaip ateityje būtų gerinama karinio mobilumo jungtis su kitomis Europos šalimis. Tikimasi gauti paramą dėl civilinės ir karinės transporto infrastruktūros projektų finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).

Jei karas Ukrainoje užsitęstų ilgesnį laiką, ar per Lietuvą galėtų keliauti ir kokia nors ginkluotė į šią šalį? Apie tai strategijoje nėra užsimenama.

Klaipėdos uostas minimas kaip vienas iš veiksnių, kuris galėtų prisidėti stabilizuojant ekonominę padėtį Ukrainoje. Jau dabar per Klaipėdos uostą keliauja dalis Ukrainos krovinių, kaip grūdai, aliejus. Manoma, kad ateityje jų kiekis tik didės.

Užsimenama apie tai, kad gerinant Klaipėdos uosto sąryšį su Ukraina per Lenkiją, rimtai svarstoma apie europinės geležinkelio vėžės tiesimą nuo Kauno iki Klaipėdos uosto.

Kiti Europos pavyzdžiai

Įvairių strategijų, dokumentų, sąrašų derinimas Lietuvoje, kuris susietas su kariniu mobilumu ar gynybiniu saugumu, vykdomas ir kitose šalyse. Rusijos agresija daugelio šalių privertė peržiūrėti savo mobilizacines gynybos sistemas.

Didžioji dauguma šalių apie tai viešai nekalba. Kai kurioje europinėje žiniasklaidoje prasiskverbia informacija apie gynybinius planus.

Šiomis dienomis Danijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie Nacionalinę jūrų erdvės partnerystę šioje šalyje. Per 20 metų Danija numato investuoti 40 mlrd. Danijos kronų (apie 5,4 mlrd. eurų) į karinių jūrų pajėgų atnaujinimą.

Nacionalinė jūrų erdvės partnerystė reiškia, kad į karinio laivyno atnaujinimą investuos ne tik Danijos krašto apsaugos ministerija, bet ir kitos ministerijos, Danijos pramonė, laivybos kompanijos, jūrinė industrija.

Danija, kaip ir Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, Rusijos agresijos Ukrainoje fone, yra priverstos skirti daug daugiau dėmesio ginklavimuisi, naujoms jūrinėms karinėms iniciatyvoms.