Regione pranašaujamas Lenkijos uostų šuolis

Lenkijoje vykusiame Europos ekonomikos kongrese buvo projektuojamas Baltijos jūros regiono uostų vystymosi modelis.

Prarandame tranzito krovinius

Kad ir kaip nesinorėtų tikėti, tačiau lėčiausi vystymosi tempai prognozuojami rytinės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostams.

Esminė sąlyga, kad šie uostai praranda žemynines tranzito teritorijas. Latvija ir Estija jau beveik nebeturi Rusijos tranzito krovinių. Labiausiai jie buvo barstomi po 2009 m. pasaulinės recesijos.

Lietuvai prognozuojamos baltarusiškų krovinių tranzito netektys. Praradus iki trečdalio krovinių situacija ir konkurencinė aplinka Klaipėdos uoste gali iš esmės keistis. Pajamų neteks ne tik Klaipėdos uostas, bet ir geležinkeliai.

Ar rytinės Baltijos jūrų uostai ilgamečio tranzito netekčių galėjo išvengti? Geopolitinė situacija susiklostė taip, kad rytinės Baltijos šalys atsidūrė šalia politiškai priešiškos aplinkos.

Rytinės Baltijos jūrų uostams neigiamą įtaką turi ir klimato kaitos pokyčiai. Gerokai šiltesnės žiemos sudarė sąlygas pačiai Rusijai spartesniais tempais vystyti savo uostus Suomijos įlankos pakrantėse.

Lenkijos orientyras į tranzitą

Prognozuojama, kad besikeičiant ekonominėms ir geopolitinėms sąlygoms bene geriausioje padėtyje atsidurs Lenkijos uostai. Buvusi labiau orientuota į krovininio transporto tranzitą iš vakarų į rytus, dabar Lenkija vis labiau sukasi į tranzitą iš šiaurės į pietus.

Europos ekonomikos kongrese pranašiškai nuskambėjo Lenkijos infrastruktūros ministro Andrejaus Adamčyko žodžiai, kad iki 2030 m. Lenkija įgis lyderio vaidmenį tarp Baltijos uostų. Stebuklingas žodis, kuris Lenkiją per kelerius metus turi pakelti į regiono lyderius, yra „Via Carpatia“. Tai yra gerokai išplėstas transporto koridorius, jungiantis Švediją nuo Malmės jūra su Vakarų ir Centrine Lenkija, per Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Bulgariją iki pat Graikijos.

Anot A.Adamčyko, Lenkija įgyvendina 5 mlrd. zlotų (daugiau kaip 1,08 mlrd. eurų) geležinkelių vystymo projektą. Jo tikslas – sujungti ir pagerinti traukinių eismą iš Ščecino ir Svinouiscio, taip pat iš Gdansko ir Gdynės pietinės Lenkijos kryptimis link Čekijos ir Slovakijos.

Šiuo metu pagrindiniu Lenkijos uostų plėtros elementu yra laikomas geležinkelių tinklo išplėtojimas, jo jungčių gerinimas prie jūrų uostų.

Dar viena kryptis yra platesnis pagrindinės Lenkijos upės Vyslos pritaikymas laivybai. Krovininės laivybos vystymo Vysloje programa apima 20 metų laikotarpį. Analizuojama navigacijos Vyslos upe infrastruktūra, kompanija „Budimex“ analizuoja tiltų kėlimo ir pertvarkymo galimybes Vysloje pritaikant juos krovininei laivybai. Kuriama pačios Vyslos laivybos plėtojimo programa.

Konteineriai ir intermodaliniai terminalai

Ne tik Lenkijos, bet ir viso Baltijos jūros regiono uostai artimiausius dešimtmečius susidurs su dar didesniais konteinerių srautais.

Lenkijos Gdansko uostas didelius konteinerių srautus jau pajuto. Jis tapo pagrindiniu konteinerių skirstymo uostu Baltijos jūros regione.

Gdansko uosto finansų tarnybos viceprezidentas Slavomiras Michalevskis teigė, kad Gdansko uostas jau įvykdė vieną didžiausių tikslų – pagal konteinerių krovą aplenkti Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Didesnė dalis konteinerių Gdansko uoste iškraunama iš transokeaninių laivų, po to kraunama į mažesnius laivus ir išplukdoma po kitus uostus. Dėl to Gdansko uoste smarkiai padaugėjo apsilankančių krovininių laivų.

Akcentuota ir kita Lenkijos uostų kryptis – intermodalinių terminalų kūrimas. Jie reikalingi tam, kad kroviniai iš uostų būtų perkraunami ant geležinkelių. Lenkijoje planuojama sukurti po kelis intermodalinius terminalus prie kiekvieno uosto. Neslepiama, kad orientuojamasi į Vokietiją, kur prie uostų yra per 100 intermodalinių terminalų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to tai bent

to tai bent portretas
Diktatoriai puikiai priekiauja. O štai kai tranzitinis nykštukas pabando daryti perversmus pas kaiminus. Gauna per liuli tampa aklagatviu ir yra niekam NX nereikalingas. O bliauti nera ko Lenkas tau ne draugas, Baltarusai nebe ir kas kvailiausia Latviai:) Tai kas tu esi jai neturi nei draugu nei kaiminu? Debilas!

> tai bent

> tai bent portretas
nepataikei. Lenkai gudrūs tame, kad neįsivedė € ir jų valiuta labai konkurencinga ir patraukli šalies ekksportui, todėl ir auga ten gamyklos ir eksportas, o lietuviai deja ekonomikoje paėmė ne tą kursą- pasikliauja ES pašalpomis ir tranzitu, kuris sustos, nes diktatoriai rytuose.

Tai bent

Tai bent portretas
Lenkai yra labai gudrūs, kad ir dėl Europos Sąjungos pinigų. Gavo didžiulius pinigus, skaičiuojant vienam gyventojui turbūt kelis kartus didesnius nei Lietuva. Bet dabar lenkai kelia Polexit ir rengiasi bėgti iš Europos Sąjungos.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių