Aptiko kilogramą sidabro
Lietuvoje yra daug žmonių, žemės gelmes skenuojančių metalo ieškikliais. Vienas tokių – klaipėdietis Saulius Rakauskis.
Dar 2021-iaisiais Klaipėdos apylinkėse, Daugulių vietovėje, Dangės kairiojo kranto kilpoje jis aptiko du sidabrinius objektus, kurie galėtų byloti, kad tai sidabro lydinio fragmentai.
Vyras šiuos du objektus nunešė paveldosaugininkams.
2025-ųjų sausio mėnesį S. Rakauskis nusprendė toje pačioje vietoje pasižvalgyti dar kartą. Netoli pirmosios radimvietės jis aptiko lobį. Tai buvo 48 archeologiniai objektai, 46 jų – maždaug kilogramas sidabro lydinių ir jų fragmentų.
Ten pat buvo ir XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi bei vario lydinio ir geležies dirbinys.
Savivaldybės pranešime teigiama, kad numizmatikos specialistai mano, jog šis radinys veikiausiai nepriklausė turtingam didikui. Galbūt tai buvo smulkaus pirklio turėta „darbinė“ pinigų suma.
Tokią versiją byloja pati lobio sudėtis, mat rasti vos trys sveiki lydiniai, o didžiąją dalį sudaro smulkiai sukapoti sidabro fragmentai, kurie viduramžiais buvo naudojami kasdieniams atsiskaitymams.
Šis lobis gali būti paskutinis, kurį radėjai savanoriškai atidavė.
Vienas sveikųjų lydinių neturi žinomų analogų mūsų regione ir gali būti skandinaviškos kilmės, o kituose matomi lietuviškiems ir prūsiškiems lydiniams būdingi bruožai.
Suteiks naujų žinių
Žinia apie daugiau nei prieš metus rastą lobį buvo didelė naujiena archeologui dr. Klaidui Perminui. Jis archeologinių tyrimų metu lokalizavo galimą metraščiuose minimos kuršių pilies, vokiečių įvardintos Pois vardu, vietą.
Sidabro lobis rastas visai netoli jos, tik ne dešiniajame, o kairiajame Dangės krante.
„Bus labai įdomu daugiau sužinoti apie šį radinį. Manau, tai papildys žinias apie kuršių ir vokiečių bendravimą ir santykius, be to, suteiks daugiau informacijos apie šioje vietoje gyvenusius žmones“, – teigė K. Perminas.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška įsitikinęs, kad Daugulių lobio radinys yra išskirtinis ne tik Klaipėdos rajono, bet ir visos Vakarų Lietuvos istorijai.
„Labiausiai žavi tai, kad po šimtų metų žemė vis dar atskleidžia istorijas, apie kurias iki šiol galėjome tik spėlioti. Tai priminimas, kiek daug mūsų kraštas dar slepia“, – kalbėjo V. Juška.
Radybų nusprendė neduoti
Esama duomenų, kad rastasis lobis vertinamas apie 10,5 tūkst. eurų. Tačiau jį radęs S. Rakauskis iki šiol negavo radybų.
Remiantis Civiliniu kodeksu, lobis yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko.
Įstatymas nurodo, kad ieškoti lobio galima tik gavus žemės savininko leidimą.
S. Rakauskis lobį rado valstybės žemėje. Tačiau savivaldybėje nėra žmogaus, kuris galėtų suteikti tokį leidimą. Nėra ir tvarkos, kuria jis būtų išduodamas.
Kaip pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, priklausytų atlygis nuo 10 iki 25 proc. radinio vertės, tačiau Lobių komisija nusprendė, kad atlygio šį kartą žmogus negaus, nes neturėjo leidimo ieškoti.
„Kai išgirdau pasvarstymus apie raštišką leidimą, paskambinau kolegoms į Vilnių ir neslėpdamas pasakiau, kad šis lobis gali būti paskutinis, kurį radėjai savanoriškai atidavė. Juk 99 proc. metalo detektorius naudojančių asmenų randa tik menkus radinukus, nors lobį rasti svajoja visi“, – teigė L. Kavaliauskas.
Klausiamas, kodėl apie reikšmingą radinį paskelbta tik beveik po pusantrų metų nuo radimo, L. Kavaliauskas prasitarė – baimintasi, kad lobio nepasiimtų nacionalinis muziejus.
Buvo ir kitų, biurokratinių priežasčių, kodėl apie sidabro lobį visuomenė informuota taip negreitai.
Naujausi komentarai