Prarandamus krovinius pakeis keleiviai?

Autobusų ir traukinių konkurencija

Lietuvos tolimojo susisiekimo studijos tikslas yra išanalizuoti keleivių judėjimą autobusais, geležinkeliais ir vandens transportu. Į studijos rengimo procesą įsitraukė jos užsakovė Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir netgi savivaldybių administracijos, kad matytųsi bendras vaizdas apie viešą keleivių judėjimą.

Vienas iš studijos rengimo tikslų yra ir išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje vyksta skirtingų transporto maršrutų dubliavimas. Dėl to valstybė patiria ir nuostolių, nes vietiniai maršrutai, kurie nepadengia kaštų, yra dotuojami. Jei ir traukiniai, ir autobusai veža tais pačiais maršrutais vieni iš kitų nuviliodami keleivius, abu dirba nuostolingai, todėl abiejų verslą tenka remti.

Tolimojo susisiekimo sistema nėra dotuojama, tačiau ji vos išgyvena. Žmonės stengiasi nevažiuoti tolimojo susisiekimo autobusais. Tam yra kelios priežastys. Mažesnių miestų parkų autobusai yra seni, taršūs, dažnai genda. Kita priežastis ir ta, kad tarpmiestiniai autobusai stoja kiekvienoje stotelėje, kad surinktų visus keleivius. Jų kelionės laikas yra pernelyg ilgas, todėl keleiviai atsisako leistis į keliones tolimųjų reisų autobusais ilgesnį atstumą.

Bus siekiama išsiaiškinti, kaip tolimojo reiso autobusai savo grafikus galėtų derinti su geležinkelio maršrutais, grafikais. Po to, kai geležinkeliai nuo šių metų neteko didelės dalies krovinių, Lietuvos transporto sistemos vadovybės pozicija yra tokia, kad būtina surasti būdų, kaip jiems išgyventi.

Keleivinį geležinkelių transportą susisiekimo sistema Lietuvoje pristato kaip itin pažangų. Lietuvoje yra nupirkti nauji nedideli keleiviniai traukiniai, 2021 m. įsigyta bilietų pardavimo sistema, nuo šių metų veikia keleivių vežimo operatyvinio valdymo sistema.

Iš jūrų kelto į traukinį

Atliekant Lietuvos tolimojo susisiekimo studiją siekiama išsiaiškinti ir tai, kaip keleivių vežimas tiek tolimojo maršruto autobusais, tiek geležinkeliais dera su oro uostų lėktuvų grafikais, Klaipėdos jūrų uosto keleivių terminalo laivų atplaukimo laiku.

Iškelta idėja, kad iš laivo išlipę keleiviai galėtų sėsti į maršrutinį traukinį ar autobusą ir judėti į Kauną, Vilnių, kitus miestus. Lietuvoje tokia sistema neįdiegta, bet daugelyje Vakarų Europos regionų, ypač prie didesnių miestų, ji veikia.

Vizija: traukiniais keleiviai galėtų važiuoti ir į Centrinio Klaipėdos terminalo prieplauką šalia kurios yra geležinkelio bėgiai. V. Matučio nuotr.

Yra idėjų keleivinius geležinkelio maršrutus atvesti ir iki naujosios „Smiltynės perkėlos“. Tai padaryti nebūtų sudėtinga, nes šalia yra į uostą vedančios geležinkelio linijos. Reikėtų tiek prie Centrinio Klaipėdos terminalo, kur atplaukia ir jūrų keltai, tiek prie naujosios „Smiltynės perkėlos“ įrengti nedideles geležinkelio stoteles.

Svarstoma netgi apie tai, kad geležinkelių ir „Smiltynės perkėlos“ sistemoje galėtų veikti netgi vieno bilieto sistema. Žmonėms tai būtų patogu, nes atvykę geležinkeliu į perkėlą be jokio papildomo rūpesčio galėtų iš karto sėsti į keltą ir plaukti į Smiltynę. Idealu būtų, jei ir Smiltynėje pagal tą pačią vieno bilieto sistemą lauktų autobusas, kuris nuvežtų, tarkim į Nidą. Taip galėtų išsipildyti svajonė į Kuršių neriją įleisti kuo mažiau taršaus transporto.

Šiuo metu ypač svarbu, kad būtų gerinama, daugiau patrauklumo įgytų Lietuvos transporto sistema, kuri dėl geopolitinių įvykių per 2022 metus, kurie dar nesibaigė, ypač smarkiai sumenko.

Keleiviams – krovininė logistika

Lietuvos tolimojo susisiekimo studijoje numatoma išsamiai analizuoti šalies transporto sistemos sąveika su jūrų transportu.

Numatoma apklausti ne tik „Smiltynės perkėlos“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bet ir privačių laivybos kompanijų atstovus.

Kokias nors naujoves įgyvendinti lengviausia būtų su „Smiltynės perkėla“, nes tiek ji, tiek geležinkeliai yra tos pačios Susisiekimo ministerijos pavaldumo dalis.

Labai įdomių įvairaus keleivinio transporto sąveikos variantų galėtų būti ir tarp valstybės bei privataus transporto, o taip pat tarp atskirų privataus transporto dalių.

Tokia logistika, kai paslauga pereina iš vienos transporto priemonės į kitą jau seniai veikia krovinių gabenimo srityje. Keleivių pervežimo srityje, kai persėdama iš vienos visuomeninės transporto priemonės į kitą, ji dar neįprasta.

Planuojama, kad rengiant Lietuvos tolimojo susisiekimo studiją bus pateikti ne mažiau kaip 4 nauji ateities keleivių pervežimo scenarijai. Ketinama numatyti ir konkrečius maršrutus, kur būtų taikoma vieno bilieto sistema jungiant skirtingas transporto priemones. Tikėtina, kad bent vienas kombinuotas transporto maršrutas bus susietas su Klaipėdos uostu.

Tikėtina, kad ši studija nebus tik pinigų išplovimas, kaip dažnai sus studijomis būna Lietuvoje? Šiuo metu ypač svarbu, kad būtų gerinama, daugiau patrauklumo įgytų Lietuvos transporto sistema, kuri dėl geopolitinių įvykių per 2022 metus, kurie dar nesibaigė, ypač smarkiai sumenko.