Paramą nepriklausomai spaudai ir laisvam žodžiui deklaruojantys Seimo nariai, prireikus tai įrodyti darbais neria į krūmus. Šį mėnesį turėta svarstyti Pridėtinės vertės įstatymo (PVM) pataisa, kuria ketinta sugrąžinti spaudai lengvatinį šio mokesčio tarifą, įstrigo parlamentarų stalčiuose.

Slegia mokestinė našta

Spaudos leidinių, spaustuvių vadovai ir žurnalistai turi už ką nemėgti šios kadencijos Seimo. Sunkmetis šią verslo sritį prislėgė labiausiai. Tam įtakos turėjo ne tiek ekonomikos nuosmukis, bet ir užkrauta mokestinė našta.

Laikraščiams ir žurnalams daugiau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. Kūrybinių darbuotojų autorinės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai.

Be to, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nurodymu uždrausta teismo skelbimus spausdinti laikraščiuose. Taip regioninė spauda neteko dar vieno pajamų šaltinio.

Didžiausias smūgis

Kai kurių leidėjų nuomone, mokestinės naštos padidinimas buvo skirtas sunaikinti tam tikrus leidinius. Padidinus įvairius mokesčius tikslas buvo pasiektas – dabar spaudoje kritikos valdžiai mažiau nei 2007 m. Tai lėmė sumažėjusios pajamos, sumažėję atlyginimai žurnalistams, todėl netekta geriausių specialistų.

Leidėjų asociacijos duomenimis, po to, kai naujai išrinktas Seimas po 2008-ųjų pabaigoje įvykdyto naktinio mokesčių perversmo padidino PVM periodinei spaudai nuo 5 iki 21 proc., buvo uždaryta apie 50 leidinių, bankrutavo ir bankrutuoja spaustuvės, iš Lietuvos ėmė trauktis net užsienio leidėjai. Spaudos pardavimas per tuos trejus metus sumažėjo apie 40 proc., žurnalistų skaičius redakcijose – apie 40 proc., o darbuotojų atlyginimai smuko apie 35–40 proc.

„Keisčiausia, kad PVM lengvatą politikai paliko galioti knygoms, kurių net 85 proc. sudaro verstiniai kūriniai. Kitaip tariant, didžioji dalis už tokias parduotas knygas gautų pinigų “išplaukia„ į užsienį. O net 97–98 proc. už periodinę spaudą gautų pajamų lieka Lietuvoje. Tad kurią sritį naudingiau remti?“ – stebisi leidėjai.

Nacionalinių žurnalų prenumeratos lygis šiandien net 5–6 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, ir 8–9 kartus – nei Vakarų Europos šalyse.

Užtat sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, vien tik per 2009–2011 m. daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos įvežamų leidinių kiekis.

Šiuo metu Lietuvoje periodiniams leidiniams taikomas PVM tarifas – vienas didžiausių Europoje. Panašus nustatytas tik Bulgarijoje ir Slovakijoje. Tuo metu ES šalyse senbuvėse PVM lengvata netaikoma tik Prancūzijoje, bet ir ten šis mokestis tesiekia 2,1 proc.

Kitose valstybėse PVM spaudai sudaro vos kelis procentus arba kaip Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje – visai netaikomas.

Nukišo į stalčių

Dar kovo mėnesį Seimo pavasario sesijos darbų programoje buvo planuota, kad PVM įstatymo pataisos, kuriomis siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, bus svarstomos kovo mėnesį. Tačiau jau dabar aišku, kad tai įvyks tik balandžio pabaigoje. Geriausiu atveju.

Užtat grąžinti PVM lengvatų spaudai nesutinka Vyriausybė. Praėjusių metų gruodį Ministrų kabinetas priėmė principinį sprendimą nepritarti mokesčių lengvatoms energetikos ištekliams, renginiams, ekologiškiems maisto produktams, viešbučiams ir periodiniams spaudos leidiniams.

Vyriausybės manymu, pritaikius PVM lengvatą periodiniams leidiniams, 2012 m. valstybės biudžetas netektų apie 13 mln. litų. Dėl visų lengvatų biudžetas netektų 176 mln. litų, kuriuos būtų sudėtinga kompensuoti kitomis priemonėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti deficitą.

Smūgis leidybai

Tokiu savo elgesiu ministrai įrodė, kad neišgirdo, o gal nenorėjo išgirsti, 2011 m. žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatytos veiklos ataskaitos.

Joje buvo paminėta, kad nuo 2009 m. pradžios, kai įsigaliojo 21 proc. dydžio PVM periodinės spaudos leidiniams, nustačius papildomus socialinio draudimo mokesčius autoriniams atlyginimams, nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes.

Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų.

Mat dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė.

„Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 m. iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos“, – rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.