Po verslininkų pergalės teisme – bankų nerimas

Priteisė 119 tūkst. eurų

Teismo sprendimas "Swedbank" atžvilgiu buvo griežtas – uostamiesčio bendrovei "Metruna" bankas privalo sumokėti net 119 tūkst. eurų.

Įvairių metalų laužo paruošimu ir prekyba užsiimančiai įmonei iš pradžių teisinė kova su banku priminė kovą su vėjo malūnais – teko net ilgokai ieškoti kompetentingos teisininkų kompanijos, kuri išdrįstų teisme stoti prieš banką.

Kai kurios advokatų kontoros, išgirdusios bylos esmę, tik reiškė abejones tikėtina proceso sėkme.

"Taip yra todėl, kad bankų bijoma. Todėl, kad jie nebaudžiami. Mes pabandėme pakovoti, nors visi aplinkui tvirtino, kad nieko nepešime, tik atsidursime juoduosiuose bankų sąrašuose", – apie po trejų metų laimėtą teisinę kovą kalbėjo įmonės "Metruna" savininkas Linas Adomavičius.

Ginčas su "Swedbank" bankininkais kilo dėl anuliuoto akredityvo.

Akredityvas tai tarptautiniuose atsiskaitymuose taikoma įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo forma, kai pirkėjo bankas dokumentu užtikrina prekių pardavėjui, kad pirkėjas laiku atsiskaitys už pateiktas prekes.

2018 m. bendrovė "Metruna" ir Kuveito įmonė "United Steel Industrial Co." sudarė tarptautinio pirkimo–pardavimo sutartį dėl plieno laužo.

Buvo sutarta, kad metalas iš Klaipėdos uosto bus gabenamas laivu.

Pirkėjai patvirtino, jog atsiskaitys su "Metruna" pasinaudodami akredityvu.

Pirkėjai kreipėsi į savo banką ir šis pradėjo akredityvo išleidimo procedūras.

Kai klaipėdiečių įmonei Kuveito bankas išleido akredityvą, bankas "Swedbank" iš Jungtinių Amerikos Valstijų "Citibank N. A." gavo pirkėjos prašymu Kuveito banko išleistą 14,3 (+/- 10 proc.) JAV dolerių sumos eksporto akredityvą ir kitą dieną pranešimu informavo įmonę "Metruna" apie akredityvo gavimą.

Linas Adomavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Išplaukė 15 mln. dolerių

"Mes su "Swedbank" dirbome ne pirmus metus. Akredityvas yra paslauga, už kurią bankui mokami nemaži pinigai, tam tikras procentas. Tuo metu kiti bankai net siūlė geresnes sąlygas. Bet pasitikėjome šiuo banku", – istorijos pradžią pasakojo įmonės "Metruna" savininkas L.Adomavičius.

Tą 2018 m. rugpjūtį bankas "Swedbank" metalo pardavėjui atsiuntė pranešimą apie gautą akredityvą, kuriame, be kita ko, paprašė pateikti dokumentus pagal akredityvą.

Nieko blogo neįtarę klaipėdiečiai verslininkai išsiuntė "Swedbank" prašomus dokumentus ir tą pačią dieną laivas su metalu išplaukė iš Klaipėdos.

"Galima sakyti, laivu išplaukė tuo metu beveik visi mūsų turėti pinigai. Tokia tai buvo didelė suma bendrovei", – paaiškino L.Adomavičius.

Akredityvas paprastai taikomas, kai šalys nepažįsta viena kitos arba kai abejojama kliento mokumu.

Prekių ar paslaugų pirkėjo prašymu bankas išleidžia dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti už išsiųstas prekes, atliktus darbus arba suteiktas paslaugas pardavėjui, kai šis pateikia bankui akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus.

Bankai žaidžia įmonių gyvybėmis.

"Galima pražilti per naktį"

Tačiau – lyg perkūnas iš giedro dangaus – bankas "Swedbank" netikėtai pranešė bendrovei "Metruna", kad akredityvas nebus aptarnaujamas.

Dar po kelių dienų grąžino ir dokumentus dėl galimos atitikties rizikos, nors, kaip vėliau buvo rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, "nenurodė konkrečių su ja jau suderintų dokumentų neatitikčių".

Tai buvo lyg smūgis į paširdžius ir pakaušį vienu metu.

"Bankai žaidžia įmonių gyvybėmis. Ta situacija mums kainavo tiek streso, kad galima buvo pražilti per naktį. Įsivaizduokite, laivas su visu kone 15 mln. dolerių vertės kroviniu plaukioja kažkur jūroje. Staiga paaiškėja, kad sandoris nebus patvirtintas. Kodėl? Aiškių argumentų niekas ir nepateikė. Tokia situacija yra visiškas košmaras", – šiurpo L.Adomavičius.

Verslininkai teigė, kad dėl šitaip staiga įstrigusio milijoninio sandorio kompanijai grėsė bankrotas.

Akibrokštai: iš Klaipėdos uosto jau išgabenus 15 mln. JAV dolerių vertės metalo laužo krovinį į Kuveitą, "Swedbank" netikėtai pranešė, kad neaptarnaus akredityvo, nors JAV bankas, per kurį keliavo šio sandorio lėšos, jokių grėsmių neįžvelgė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kokios atsakomybės ribos?

"Mes patenkame į didžiausių šalies įmonių penkiasdešimtuką. Versle nesame naujokai, tačiau niekada nieko net panašaus nebuvo nutikę. Todėl man kyla klausimas, ar tikrai bankai sau gali leisti visa tai? Kokios yra jų atsakomybės ribos?" – kalbėjo L.Adomavičius.

Vis dėlto po įtemptų pastangų klaipėdiečių bendrovei pavyko akredityvą tam pačiam sandoriui gauti kitame komerciniame Lietuvos banke.

"Swedbank" atstovai vėliau teismui argumentavo, kad sprendimas nutraukti akredityvą buvęs rimtas.

"Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos suteikia teisę atstovei pagal individualias aplinkybes reaguoti ir vienašališkai nuspręsti dėl santykių su klientu pasibaigimo, kai kliento keliama rizika atsakovei vertinama kaip per didelė ir todėl jai nepriimtina. Būtent tai ginčo situacijoje atstovė ir atliko – nustačiusi, kad pirkėjo rizika jai yra nepriimtina, nusprendė atsisakyti teikti paslaugas, susijusias su akredityvu. Banko "Swedbank" grupės įmonės netoleruoja jokios su tarptautinėmis sankcijomis, taip pat su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimu susijusios rizikos", – bankas argumentavo teisme.

Terorizmo baimė – perdėta?

"Swedbank" teismo procesuose akcentavo, kad plienas iš Lietuvos buvo parduotas kompanijai, kurios 49 proc. akcijų valdo bendrovė "Ascotec Holding Gmbh," o šios bendrovės akcijos priklauso kompanijai "Iranian Mines and Mining Industries Development and Renovation Organization", kurios vienintelė akcininkė yra Irano vyriausybė, buvusi JAV sankcionuotų valstybių sąraše.

"Tačiau visos šios kompanijos akredityvo išleidimo metu nebuvo įtrauktos į jokį sankcionuojamų įmonių, ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašą. Netgi pagal JAV įstatymus buvo galima palaikyti komercinius santykius", – akcentavo kompanijos "Metruna" verslo konsultantas Ramūnas Budrys.

Bankas "Citibank N. A.", veikęs kaip mokantysis bankas, kurio buveinė yra JAV ir kuriam JAV įstatymai bei sankcijų atnaujinimas gali turėti tiesioginį poveikį, ne tik nesustabdė akredityvo administravimo, bet netgi po to, kai "Swedbank" grąžino įmonei dokumentus, dalyvavo akredityvo sąlygų keitimo procese ir vėliau pervedė pinigus, nenustatęs jokių pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos.

Akredityvą administravo bendrovė "Šiaulių bankas" ir ji taip pat nenustatė jokių pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikų.

Ramūnas Budrys. Asmeninio archyvo nuotr.

Pajuto spaudimą

Verslininkai pripažįsta – buvo itin sudėtinga vos per mėnesį paruošti visus reikiamus dokumentus "Šiaulių bankui".

Visą tą laiką jūroje teko stabdyti krovinio gabenimą, laivas tuščiai dreifavo, o už jo prastovas įmonei vis tiek teko mokėti papildomai.

"Lyg ir viso to nebūtų gana, per tą laiką pasikeitė JAV dolerio ir euro kursas. Mums tai buvo ne į naudą", – pripažino L.Adomavičius.

Galų gale užbaigę sandorį tvarkingai, verslininkai ėmė kelti klausimą – kur slypi tikrosios visos šios istorijos atsiradimo priežastys?

Jautėmės taip, lyg būtume juoduosiuose sąrašuose.

Paaiškėjo, kad banko "Swedbank" vienas vadovų vyko į uostamiestį nemalonaus pokalbio su verslininkais, atsiprašė dėl susidariusios situacijos.

"Kodėl ėjome į teismą? Iš principo. Bankai Lietuvoje nebaudžiami. Jei verslininkas dėl banko kaltės patyrė nuostolių, jokiu būdu nedrįs bylinėtis. Mes nusprendėme pabandyti. Iš karto pajutome spaudimą, buvo atsisakoma teikti tam tikras paslaugas", – tikino L.Adomavičius.

Verslininkai ėmė fiksuoti vis pasikartojančias aplinkybes.

"Jautėmės taip, lyg būtume juoduosiuose sąrašuose. Pavyzdžiui, įmonė perka vilkikus, tačiau šis bankas net nesvarstė kredito suteikimo galimybės. Aplinkosauginės garantijos, kai bankas ar draudimo bendrovė prisiima riziką už savo klientą, taip pat buvo nepratęsiamos, grynųjų pinigų pristatymo paslauga neteikiama. Nors prieš tai mes turėjome lizinginių įsipareigojimų ir juos įvykdėme", – pastebėjo kompanijos "Metruna" verslo konsultantas R.Budrys.

Kam atstovauja LB?

Verslininkai kreipėsi į šalyje veikiančių bankų veiklą prižiūrinčią instituciją – Lietuvos banką (LB).

Atlikęs banko "Swedbank" galimo pažeidimo tyrimą, Klaipėdos verslininkus Lietuvos bankas informavo, esą "Swedbank" tinkamai ir teisingai identifikavo atitikties riziką, teisingai grąžino akredityvo dokumentus vadovaudamasis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo reikalavimais.

"Bylų nagrinėjimai vyko trejus metus, ir kiekvieno posėdžio metu teisėjai siūlė šalims mediacijos (taikaus ginčo sprendimo – A.A.) procesą. Bankininkai į jokias kalbas nesileido. Net advokatai siūlė, suvokdami, kad ne eurą kainuoja jų paslaugos. Matyt, ten niekas nesitikėjo nepalankaus sprendimo", – pastebėjo "Metrunos" verslo konsultantas R.Budrys.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjį priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad "Swedbank" tik išsisukinėja, teigdamas, jog tebuvo apie akredityvą pranešančiu, bet ne jį įgyvendinančiu banku.

Pirmoji tokia byla

O ir galutinis sprendimas bankininkams, matyt, iš tiesų buvo netikėtas. Šių metų kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš banko "Swedbank" priteisė klaipėdiečiams patirtus nuostolius – 119 193 eurus.

Suskaičiuota, kad uostamiesčio įmonė patyrė 80 860 eurų nuostolį, apskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos – 13 508 eurai.

Taip pat priteista dar ir 24 852 eurai 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistus pinigus "Swedbank" jau pervedė – teismo sprendimą įvykdė.

Teisininkų kompanijos "Triniti Jurex" partnerė, advokatė Jurgita Judickienė, atstovavusi įmonei "Metruna" byloje dėl "Swedbank" civilinės atsakomybės už netinkamą akredityvo aptarnavimą, akcentavo, kad tai pirmoji ir vienintelė byla Lietuvoje, kurioje buvo sprendžiamas akredityvo teisinio reguliavimo klausimas.

"Ginčų, kaip reikėtų suprasti banko vaidmenį ir jo atsakomybę išduodant akredityvą, anksčiau nebuvo. Būtent šioje byloje teismas buvo priverstas nagrinėti ne tik Lietuvos įstatymus, Civilinį kodeksą, bet ir tarptautines taisykles. Teismas turėjo vertinti banko atsakomybės klausimą", – paaiškino advokatė.

Formuojasi teismų praktika

Šiuo teisminiu procesu pradėta formuoti teisinė praktika specifiniais banko ir kliento ginčo atvejais.

"Jei bankas dalyvauja akredityvo suteikimo procese, jis turi prisiimti tam tikrą atsakomybę. "Swedbank" teismą bandė įtikinėti, kad jis buvo tik informaciją persiunčiantis bankas. Bankas – ne paštas. Tai paštas gali tik persiųsti dokumentus, pranešti informaciją. Bankas teisme įtikinėjo, kad jo statusas buvęs kitoks, jis esą galėjo prisiimti tik dalį paslaugų. Tačiau bankui buvo mokami komisiniai už akredityvo suteikimą. Kreipiantis dėl šios paslaugos klientui bankas nepasakė, kad jis gaus tik dalį paslaugos", – pastebėjo J.Judickienė.

Advokatė patvirtino, kad jokių įtarimų dėl sankcijų ar įtraukimo į specialius sąrašus metalo laužą pirkusiai įmonei JAV bankas, kuris ir buvo ta kredito įstaiga, mokėjusi už sandorį, nereiškė.

"Akredityvas keliavo per JAV banką. Akredityvas buvo sėkmingai aptarnautas net ir tuomet, kai klaipėdiečiai kreipėsi į "Šiaulių banką", – papildė J.Judickienė.

Teisininkė spėjo, kad perdėtas įtarinėjimas, lėmęs akredityvo atšaukimą, galbūt buvo priimtas ne Lietuvoje esančioje "Swedbank" būstinėje.

"Turiu minčių, kad ne čia. Banke taip dirba žmonės. Tačiau Lietuvoje kažkodėl galioja bankų nekaltumo ir nebaudžiamumo prezumpcija, bankai tuo naudojasi, nors ją ir pažeidžia. Ši byla keičia verslo ir visuomenės sąmonę", – akcentavo J.Judickienė.

Argumentai: teismuose įmonės "Metruna" interesus gynusi teisininkė J.Judickienė įsitikinusi, kad bankas – ne paštas ir turėjo vykdyti įsipareigojimus, nes už paslaugas gauna komisinius. Asmeninio archyvo nuotr.

Situacijos nekomentavo

Banko "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius lakoniškai atsakė į redakcijos dėl šios bylos siųstus klausimus.

"Teisminio bylinėjimosi procesas yra baigtas, teismo sprendimas įsiteisėjo, daugiau jokių veiksmų šioje byloje "Swedbank" nesiims. "Swedbank" viešai nekomentuoja teismų sprendimų, santykių su savo klientais ir trečiųjų šalių nuomonių ir vertinimų", – poziciją perdavė atstovas spaudai.

Redakcija kreipėsi ir į Lietuvos bankų asociaciją komentaro dėl reikšmingos bylos šalyje.

Tačiau Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad asociacija neatsako už jos narių priimtus sprendimus ir negali komentuoti jų santykių su klientais.

Po bylos – pokyčiai?

Komentaro dienraštis kreipėsi ir į Lietuvos banką.

Prašyta paaiškinti, ar LB žada imtis kokių nors veiksmų, kad tokie atvejai nepasikartotų? Galbūt "Swedbank" atžvilgiu bus taikomos kokios nors poveikio priemonės?

Tačiau LB taip pat, kaip ir "Swedbank" bei Lietuvos bankų asociacija, atsakė, kad teismo sprendimų nekomentuoja.

Lietuvos bankas buvo gavęs skundą dėl "Swedbank", vyko tyrimas, konstatuota, esą minėtas bankas nepažeidė jokių tvarkų.

Redakcija LB teiravosi, kodėl vis dėlto buvo priimtas palankus bankui "Swedbank" sprendimas?

Dienraštis taip pat klausė, ar tai nesikerta su Lietuvos banko misija kurti naudą visuomenei ir skatinti žmonių pasitikėjimą valstybės centriniu banku bei visa šalies finansų sistema?

"Visus savo argumentus išsamiai pateikėme įmonei "Metruna" ir bendrovei atstovavusiems advokatams. Pagal savo mandatą Lietuvos bankas įgaliotas nagrinėti tik fizinių asmenų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, tad įmonės ir komercinio banko ginčo netyrėme. Šiuo atveju vertinome, ar komercinis bankas nepažeidė Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu teismai, spręsdami civilinio pobūdžio ginčus, juos vertina plačiau (atitiktį ne tik Lietuvos banko priežiūrai priskirtiems teisės aktams, bet ir kitiems – pvz., Civiliniam kodeksui, sutarties sąlygoms ir pan.). Dėl to natūralu, kad įmonei neradus sprendimo su komerciniu banku, ji kreipėsi į teismą", – LB poziciją išdėstė jo atstovas Giedrius Šniukas.

LB akcentavo, kad yra ne kartą išsakęs poziciją, jog finansų rinkos dalyviai turi tinkamai valdyti riziką, o ne jos vengti.

"Tačiau kiekvienas finansų rinkos dalyvis taip pat turi įsivertinti, ar jis gebės valdyti šią riziką. Teisės aktai nurodo – finansų įstaigos, nustatydamos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės būtų proporcingos kylančiai rizikai valdyti – kuo didesnė kliento keliama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, tuo daugiau kontrolės priemonių finansų įstaiga privalo taikyti (pavyzdžiui, surinkti daugiau informacijos, dažniau stebėti kliento operacijas ir pan.). Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas draudžia vykdyti sandorius, jeigu finansų rinkos dalyvis neturi galimybių užtikrinti, kad reikalavimų bus laikomasi tinkamai. Įmonės taip pat turėtų vertinti riziką, ypač tais atvejais, kai sandoryje dalyvauja subjektas, kuriam taikomos sankcijos", – aiškinama LB atsakymuose į dienraščio klausimus.

Po minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo faktiškai Lietuvoje startuoja nauja teismų praktika bankinėse bylose, be to, atsiveria galimybė teisiniams precedentams.

Todėl Lietuvos banko buvo prašoma paaiškinti, ar planuojami kokie nors pokyčiai prižiūrint ir reguliuojant komercinių bankų veiklą šalyje?

"Tikėtina, kad finansų rinkos dalyviai analizuos šį atvejį", – pripažino G.Šniukas. – Jeigu dvi sutarties šalys neranda kompromiso ar sutarimo, ginčą sprendžia teisme. Tokia yra įprasta teisinės valstybės praktika.