Po sporto sistemos reformos Klaipėda gali likti be čempionų

Paslaptingai kurpiama Klaipėdos sporto sistemos pertvarka sukėlė trenerių paniką. Nors pertvarkos iniciatoriai įsitikinę, jog reforma yra tik į gera, tačiau patys sportininkai mano, kad kai kurios sporto šakos mieste tiesiog išnyks, vaikai liks gatvėje, Klaipėdoje nebebus ugdomi Lietuvos ar Europos čempionai.

Trūksta mero parašo

„Niekaip nesuprantame, kodėl sporto sistemos pertvarkos imtasi dabar, kai daugelis trenerių atostogauja? Matyt, specialiai taip daroma, kad kiltų mažesnis nepasitenkinimas ir triukšmas, kad niekas nieko nežinotų“, – svarstė „Viesulo“ sporto centro treneriai, kuriems netikėtai į rankas pateko jau parengtas sporto sistemos pertvarkos metmenų projektas.

Jį per mėnesį parengė mero Vytauto Grubliausko potvarkiu, ant kurio nėra miesto vadovo parašo, sudaryta darbo grupė. Joje – nė vieno sporto specialisto.

Darbo grupei vadovavo Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, metmenis kūrė miesto tarybos nariai Saulius Budinas ir Algirdas Grublys bei savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Didžiausią nerimą sporto bendruomenėje sukėlė darbo grupės siūlymas mieste palikti penkias biudžetines įstaigas – Futbolo mokyklą, Krepšinio mokyklą, Plaukimo mokyklą, Lengvosios atletikos mokyklą, sporto centrą, tačiau neįvardytą.

Tai ir sukėlė Klaipėdos savivaldybei priklausančio „Viesulo“ sporto centro bendruomenės pasipiktinimą.

„Pas mus sportuoja tūkstantis vaikų – ketvirtadalis visų biudžetines sporto įstaigas lankančių moksleivių ir mus nori panaikinti“, – piktinosi treneriai.

V.Čepas tvirtino, kad įsivėlė tik korektūros klaida – pamiršta prie sporto centro įrašyti „Viesulo“ pavadinimą.

„Jis – psichologas, moka gražiai kalbėti, tačiau jei nesame įrašyti, vadinasi, mūsų likimas jau nulemtas“, – nenurimo vaikus „Viesulo“ sporto centre treniruojantys sportininkai.

Sportuoja vicemero anūkai

Dar didesnė panika kilo dėl kito sporto sistemos pertvarkos metmenų punkto.

Jame numatyta sumažinti paliekamose biudžetinėse įstaigose sporto šakų skaičių.

Šiuo metu iš miesto biudžeto pinigų skiriama 27 sporto šakų sportininkams ugdyti, o numatoma, kad sporto šakų sumažės iki 15 ar dar mažiau.

„Kitų sporto šakų, kurios nepateks tarp pagrindinių, treneriai galės kurti privačius klubus. Numatoma įvesti sportininko krepšelio sistemą, tad privatūs sporto klubai taip pat gautų pinigų iš miesto biudžeto“, – tvirtino V.Čepas.

Jis skaičiavo, jog Klaipėdoje yra apie 4 tūkst. miesto biudžetinėse įstaigose sportuojančių vaikų. Jiems ugdyti per metus skiriama apie 10 mln. litų.

„Šiuos pinigus padalinkite iš 4 tūkst. litų ir išeis sportininko krepšelio dydis. Aišku, vienos sporto šakos yra pigesnės, kitos – brangesnės, todėl krepšelių dydžiai bus skirtingi, nustatomi pagal sukurtą metodiką“, – aiškino V.Čepas.

Jis pabrėžė, jog sportininko krepšeliai bus skiriami ne tik biudžetinėse įstaigose sportuojantiems vaikams, bet ir privačius sporto klubus lankantiems moksleiviams.

„Taigi paramą iš savivaldybės gaus ir dabar veikiantys privatūs sporto klubai, tačiau padaugės vaikų, todėl krepšeliai taps liesesni. Aritmetika paprasta – klube sportuoja 500 vaikų, tai tiek sportininko krepšelio pinigų klubas ir gauna“, – teigė V.Čepas.

Du paties vicemero anūkai lanko būtent privatų sporto klubą.

Išnyks keliolika sporto šakų

Anot V.Čepo, pagrindines sporto šakas, kurios ir toliau liks biudžetinėse įstaigose, nusistatys pati sporto bendruomenė. Tačiau bus vadovaujamasi ir tam tikrais kriterijais, atsižvelgiama į masiškumą, tradicijas, pasiekimus.

„Mūsų treneriai ugdo Lietuvos, Europos čempionus, tarptautinių turnyrų nugalėtojus, tačiau mes nesame masiškos sporto šakos, todėl mums ir siūloma kurti privačius klubus. O tai reiškia, kad daugiau nei dešimt sporto šakų Klaipėdoje tikrai išnyks“, – į ateitį pesimistiškai žvelgė tinklinio, sportinės, meninės gimnastikos, regbio, sportinės aerobikos, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių treneriai.

Jie skaičiavo, kad įkūrus privačius sporto klubus juos bus labai sunku išlaikyti, pinigų, skiriamų iš miesto biudžeto, tikrai neužteks, todėl iš sportuojančių vaikų reikės imti didelius mokesčius.

„Mums reikės nuomotis sporto bazes, mokėti treneriams atlyginimus, samdyti buhalterius, o dar ir į turnyrus, čempionatus vaikus nuvežti juk norisi. Akivaizdu, kad išsilaikyti bus labai sunku. O jei rinksime iš tėvų didelius mokesčius, jie juk savo vaikus ves ten, kur pigiau. Galime prarasti labai perspektyvių sportininkų, nes jie tiesiog bus priversti rinktis kitą sporto šaką, kuria užsiimti pigiau“, – argumentais kalbėjo treneriai.

Žolės riedulio nėra ir nebus

V.Čepo tokie nuogąstavimai nelabai jaudino.

„Aišku, kad kai kurios sporto šakos išnyks, ir kas čia tokio. Klaipėdoje nėra žolės riedulio, fechtavimosi ir dar nieko dėl to neatsitiko. Ar Klaipėda neišnyks iš Lietuvos sporto žemėlapio? Mes, savivaldybė, nesame atsakingi už sportininkų meistriškumą“, – atsakomybės kratėsi vicemeras.

Jis įsitikinęs, kad parengtas sporto sistemos pertvarkos metmenų projektas yra geras. Jei bus dirbama pagal jį, Klaipėdoje galiausiai bus nustatytas tikslus sportuojančių vaikų skaičius, treneriai turės daugiau motyvacijos dirbti, susireguliuos sportuojantiems vaikams skiriamų pinigų srautai.

„Dabar jauni treneriai skundžiasi, kad juos uja “seniai„. Tai galės kurti savo privačius sporto klubus, rinkti vaikus, o sykiu su jais gauti sportininkų krepšelio pinigų“, – reformos teigiamybes komentavo V.Čepas.

„Kam gaivinti lavoną?“

Tačiau keliolikos sporto šakų trenerių nuomonė priešinga – reforma Klaipėdoje visiškai sužlugdys sportą, uostamiestis nebegalės pasigirti čempionais.

„Kažkodėl vis akcentuojama, jog reikia gaivinti futbolą. Gal todėl ir norima mus išgrūsti kurti privačių sporto klubų, kad daugiau pinigų liktų futbolui. Bet kam gaivinti lavoną, jei ugdomi čempionai?“ – sporto sistemos pertvarkos nesuprato treneriai.

V.Čepas aiškino, jog jau pirmadienį sporto sistemos pertvarkos metmenų projektas bus įteiktas Klaipėdos merui. Šis esą turėtų sudaryti darbo grupę iš sporto specialistų, biudžetinių įstaigų vadovų.

Darbo grupė ir siūlys, kurios sporto šakos yra pagrindinės, ir jas bus galima pasirinkti biudžetinėse įstaigose, o kurios galės būti kultivuojamos tik privačiuose klubuose.

„Manau, einame teisinga linkme. Estija jau seniai sportuoja pagal šią sistemą ir turi daug puikių sportininkų. Suprantu biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių baimę. Tačiau tai tas pats, kaip įpratus grybauti viename miške bijoti eiti į kitą, nors puikiai žinai, kad ten net daugiau grybų yra“, – reziumavo Klaipėdos mero pavaduotojas.

Komentaras

Salvinijus Paškauskas

Visuomeninės sporto tarybos pirmininkas

Pats tik prieš porą dienų pamačiau sporto sistemos pertvarkos metmenų projektą, nors turėjau būti kviečiamas dalyvauti darbo grupės posėdžiuose. Raštą, kurį pamačiau, galiu įvertinti, kad tai tik kažkieno pamąstymai, ir tiek. Aišku, reforma reikalinga, nes dabar sporto sistemoje taip viskas supainiota, dedasi nesuprantami dalykai. Tačiau reforma negali būti tokia drastiška, skausminga, sugenanti trenerius į privačius klubus, nes pats žinau, kaip sunku iš tėvų paprašyti rinkliavos už tai, kad vaikas sportuoja. Viskas turi būti daroma etapais. Keista ir tai, kad pertvarkos metmenys kuriami vasarą, kai biudžetinėse sporto įstaigose atostogų metas. Kažkaip neapskaičiuotai viskas daroma, kažkas susapnavo ir dabar tą sapną nori realizuoti. Pagal tą raštą supratau, kad bus finansuojamos tos sporto šakos, kurios reikalingos. O kas nuspręs, kurios yra reikalingos? Kiekvienas biudžetinės sporto įstaigos vadovas mato, kad sistema yra supuvusi ir neveiksminga. Tačiau jie patys turėtų rodyti iniciatyvą ką nors keisti, bet daugelis vadovų sėdi ramiai ir jiems gerai, nes gauna garantuotą algą. Reformas reikia daryti nuo žemiausios grandies, o ne „nuleisti“ iš viršaus. Ir vis dėlto pirmiausia reikia sutvarkyti savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrių, kuris turi būti koordinatorius, o dabar yra išbalansuotas, net vadovo nėra. Sporto skyrius turi rūpintis sporto sistema, o ne pavieniai politikai.