Rinkimų rezultatai uostamiestyje sukėlė rimtų abejonių. Septynios Klaipėdos politinės partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai dėl to kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Taip pat dėl esą galbūt suklastotų balsų pateiktas pareiškimas ir Generalinei prokuratūrai.

Abejojo skaičiavimo skaidrumu

Miesto politikai suabejojo savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų skaidrumu Klaipėdoje, todėl pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir prokurorams.

"Pažeidimų tikrai buvo. Dar tą pačią rinkimų dieną Klaipėdos rinkimų apygardos komisijos prašėme juos pašalinti, bet į tai nebuvo reaguojama, mūsų nuomonė buvo ignoruojama, todėl buvome priversti kreiptis aukščiau: ne tik į VRK, bet ir Generalinę prokuratūrą", – teigė vienas kandidatų į Klaipėdos merus Rimantas Cibauskas.

Klaipėdiečių prašymą sekmadienį svarstė VRK ir priėmė sprendimą, kad balsai būtų perskaičiuoti.

R.Cibauskas būgštavo, ar ir pakartotinis perskaičiavimas vyks skaidriai bei sąžiningai, kad visos abejonės būtų išsklaidytos.

"Pirmiausia, kai kuriose apylinkėse balsus skaičiavo stebėtojai, o pagal įstatymą jie to daryti negalėjo. Buvo ir kitų nukrypimų, bet įtarimus sukėlė tai, kad Klaipėdos apygardos pirmininkas iš pradžių kategoriškai nenorėjo perskaičiuoti balsų, kad ta įtampa būtų išsklaidyta", – pabrėžė R.Cibauskas.

Nepaaiškinamas fenomenas

Bene keisčiausias dalykas rinkimuose, kad R.Cibauskas, kaip kandidatas į merus, užėmęs ketvirtą vietą iš 12 pretendentų, per rinkimus buvo dviem pozicijomis žemyn nureitinguotas jo atstovaujamo Visuomeninio rinkimų komiteto sąraše.

Klaipėdoje tai – išskirtinis atvejis, nes absoliučiai visi kandidatai į merus išlaikė lyderių vietas ir savo partijų ar visuomeninių komitetų lentelėse. Šio fenomeno negalėjo paaiškinti net VRK atstovai.

"Kyla klausimas: nejaugi už mane žmonės balsavo tik kaip už merą, o kaip sąrašo lyderio manęs nematė? Kodėl taip yra, nes, palyginus kitas partijas ir jų lyderių pozicijas, analogiško atvejo nėra? Mums niekas negali to paaiškinti. Dar suprasčiau, jei atstovaučiau kokiai nors partijai, kurios žmonės nemėgsta, bet reprezentuoju nepartinį visuomeninį rinkimų komitetą", – įtarimus dėstė R.Cibauskas.

Esą vienintelis dalykas, kuris pašalintų įtarimus – balsų perskaičiavimas. Teigiama, kad sąmoningas ar nesąmoningas balsų supainiojamas galėjo įvykti dėliojant biuletenius vieną šalia kito į krūveles pirminio skaičiavimo metu.

"Jeigu viskas būtų sąžiningai daroma, tai kodėl taip atkakliai nenorėta leisti perskaičiuoti tų balsų iš karto? Ir tai padaryti privertėme tik kreipęsi į VRK ir prokuratūrą. Geriausia būtų, kad leistų perskaičiuoti visų apylinkių rezultatus, o ne tik šešių. Tačiau yra kaip yra", – teigė R.Cibauskas.

Perskaičiuos ne viską

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikino, jog po rinkimų balsavimo rezultatai paprastai užginčijami nuolat, kai kurie politikai kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, kiti – į prezidentą ar įvairias tarptautines organizacijas. Tad esą natūralu, kad kažkas pareiškė pretenzijas ir šį kartą.

"Rekomendavome Klaipėdos miesto komisijai viešai organizuoti pirmumo balsų perskaičiavimą šešiose rinkimų apylinkėse, o vienoje apylinkėje perskaičiuoti negaliojančius biuletenius. Jei tai būtų buvę padaryta iš karto, kai to pareikalavo partijos, dabar nebūtų kilę tiek aistrų", – teigė Z.Vaigauskas.

Anot, jo, prašymus perskaičiuoti balsus kai kuriose kitose savivaldybėse vietos rinkimų komisijos patenkino ir be VRK pavedimo.

Klaipėdoje į antrąjį mero rinkimų turą pateko dabartinis miesto vadovas liberalas Vytautas Grubliauskas ir konservatorė Seimo narė Agnė Bilotaitė. Ji Rusų aljanso lyderę Iriną Rozovą aplenkė 805 balsų persvara.

Tačiau merų rinkimų rezultatai Klaipėdoje nebus perskaičiuojami, tik partijų sąrašų biuleteniai.

Skundai – pavėluoti?

Klaipėdos rinkimų apygardos pirmininkas Adolfas Gritėnas įsitikinęs, kad balsų perskaičiavimo motyvas – politinis, esą tai – tik partijų noras, kad būtų dar kartą suskaičiuoti reitingavimo balsai.

"Tie, kurie nepateko į tarybą, dar turi vilties, kad po skaičiavimo kai kas pasikeis, nes balsų skirtumas labai mažas. Tokių reikalavimų pasitaiko kone po kiekvienų rinkimų. Vis dėlto niekas neakcentuoja, kad politinių partijų prašymas šį kartą buvo pateiktas jau pasibaigus visiems įstatymo numatytiems terminams", – atkreipė dėmesį A.Gritėnas.

Esą, nežinia, kodėl priimtas sprendimas perskaičiuoti balsus, nes pretenzijas ir skundus reikėtų pateikti per 72 valandas po rinkimų, o šį kartą skundų sulaukta tik kovo 6-ąją, tai yra praėjus daugiau nei 5 paroms po numatyto termino.

Pasak A.Gritėno, tuo nesilaikoma Savivaldybių įstatymo, kuris numato, kad apskundimas turi būti pateiktas per nustatytą laiką. Esą visi terminai buvo praėję, nors kai kurių partijų atstovai tvirtino priešingai.

"VRK priėmė sprendimą perskaičiuoti dalį balsų, tai yra Dviračių treko, Žaliakalnio, Klaipėdos vandens, Gedminų, Versmės ir Kuršių apylinkėse dėl reitingavimo ir vienoje apylinkėje – dėl negaliojančių biuletenių. Dėl šito kreipėsi Rusų sąjunga, nes jiems pasirodė, kad toje apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius yra didesnis nei vidutinis", – patvirtino A.Gritėnas.

Šiandien nuo 9 val. ryto Klaipėdos apygardos komisijos nariai, kuriems talkins rinkimų apylinkių atstovai, o juos stebės politinių partijų stebėtojai bei VRK atstovas, imsis balsų perskaičiavimo. Teks perskaičiuoti apie 5 tūkst. biuletenių.

"Manau, kad šis skaičiavimas nieko nepakeis ir nelems, nebent bus kelių balsų paklaida, kuri galėjo atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus. Nemanau, kad kažkas galėjo dalį biuletenių permesti iš vienos partijos krūvelės į kitą, nes viską stebėjo partijų atstovai", – įsitikinęs A.Gritėnas.

Skandalingas analogas

Esą mažai tikėtina, kad po perskaičiavimo kas nors kardinaliai pasikeistų, kaip tai nutiko po 1992-ųjų rinkimų į Seimą. Tada, 1993 m. balandį, ištaisius VRK tariamą klaidą, mandatų neteko konservatoriai Arūnas Eigirdas, Juozas Janonis ir klaipėdietė Romualda Hofertienė.

Visus juos Seime pakeitė socialdemokratų atstovai Virginijus Ražukas, Zigmas Povilaitis ir Ričardas Žurinskas.

"Rinkimus tada aš laimėjau, tačiau LDDP pareikalavo, kad balsai būtų perskaičiuoti ir po to iš manęs atėmė Seimo nario mandatą. O paskui į parlamentą grįžau po kelių mėnesių, kai 1993-iųjų liepos pradžioje žuvo Seimo narys Tautvydas Lideikis", – senus įvykius vakar prisiminė buvusi parlamentarė R.Hofertienė.

Šią skandalingą istoriją lig šiol pamena ir VRK vadovas Z.Vaigauskas. Tuo metu Aukščiausiasis Teismas atmetė tuometės valdančiosios daugumos, tai yra socialdemokratų, pretenzijas dėl rinkimų rezultatų ir konstatavo, kad jie turi likti tokie, kokie yra.

Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė šios nutarties nevykdyti. Po šio skandalo buvo pakeista VRK skyrimo tvarka.