Po Klaipėdai tekusių kelių išbandymų lietumi – misija suvaldyti tvanus

Sulaukė 47 pranešimų

Sekmadienio ryte, maždaug 7 val., Klaipėdą užgriuvo stichinė liūtis.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, per vieną valandą iškrito 53 mm lietaus, faktiškai 36 litrai vandens į kvadratinį metrą.

Tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.

Labai intensyvus lietus truko apie pusvalandį. Natūralu, kad užtvino dalis Klaipėdos gatvių, jos tapo neišvažiuojamos.

Pranešimus apie apsėmimus ne tik gatvėse, bet kiemuose ar statiniuose gyventojai ir įstaigos siuntė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ dispečeriams, taip pat ugniagesiams gelbėtojams.

Įspūdis: sekmadienio rytą iškart po stichinės liūties šalia upės esanti Danės gatvė labiau panėšėjo į Vilhelmo kanalą nei į automobilių eismui skirtą kelią. Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ Rolando Sutkaus vaizdo medžiagos stop kadras.

Šie dar nepasibaigus liūčiai skubėjo į vieną Klaipėdos ligoninę, kur turėjo išpumpuoti vandenį iš įstaigos patalpų.

„Klaipėdos vandens“ vadovo Benito Joniko teigimu, iš viso sulaukta 47 pranešimų apie apsėmimus.

Beveik visi pranešimai šį sykį buvo iš šiaurinės miesto dalies ir tik vienas – iš pietinės.

Žaibas smogė į siurblinę

„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, dėl intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti į šulinius gatvėse, o dėl elektros įtampos svyravimų sutriko siurblinių, pašalinančių perteklinį vandenį, darbas.

Problemiškiausiose vietose keičiame tiek šulinius, tiek kolektorius.

„Mums didžiausią iššūkį kėlė elektros įtampos svyravimai siurblinėse, dėl to turėjome labai daug sutrikimų. Iš viso 11-oje siurblinių kilo problemų. Būtent dėl šios priežasties buvo užtvindytas ruožas Herkaus Manto gatvėje po viaduku. Siurblinėje, kuri šioje vietoje išpumpuoja susitelkusį vandenį, buvo žaibo išlydis“, – teigė B. Jonikas.

Sekmadienį 9 val. ryto „Klaipėdos vandens“ darbuotojai pastebėjo, kad ši siurblinė nebedirba.

Elektrikams per dvi valandas pavyko atstatyti nuotekų siurblinės darbą.

„11 val. siurblinė buvo paleista, pradėjo dirbti du siurbliai. Siurblinė paprastai būna apsemta apie 1,7 metro, šiuo atveju buvo virš trijų metrų vandens. Du siurbliai iki 16 val. išpumpavo po viaduku labai didelį kiekį vandens“, – teigė B. Jonikas.

Benitas Jonikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot jo, kol vyko šie darbai, nepaisant užtvindyto kelio po Herkaus Manto gatvės viaduku, kur vandens lygis siekė apie pusantro metro, atsirado keli vairuotojai, pamėginę įveikti šitą kliūtį.

Potvynio vietoje dirbusių „Klaipėdos vandens“ avarinės tarnybos darbuotojų raginimo važiuoti aplinkui jie nepaisė.

Beje, išpumpavę vandenį, darbuotojai dar keturias valandas nuo kelio dangos paviršiaus valė apie 10 cm sluoksnį nusėdusių sąnašų ir purvo.

Danės gatvės bėdos

Per liūtį sekmadienį buvo visiškai užlieta Danės gatvė. Pasak „Klaipėdos vandens“ atstovų, lietaus nuotekų šulinių gylis šioje gatvėje nuo Pilies iki Biržos tilto yra tik apie 1–1,2 m.

Ties Biržos tiltu šuliniai jau gilesni – iki 2,5 m.

„Taip yra todėl, kad šalia yra Dangės upė. O lietaus nuotekų išleidimo kolektoriai yra faktiškai po upe. Todėl esant dideliam lietui, remiantis susisiekiančių indų principu, lietaus vanduo savaime ištekėti negali, visame šitame gatvės ruože siurblinių nėra, todėl ir buvo užlieta Danės gatvė. Siurblinė šiuo atveju labai pagelbėtų“, – paaiškino B. Jonikas.

Klaipėdoje yra aštuonios lietaus nuotekų siurblinės. Akivaizdu, kad jų per mažai.

Nuplovė: per sekmadieninę liūtį Klaipėdos gatvėse ne vienas vairuotojas pametė automobilio valstybinius numerius. Feisbuko paskyros „Reidai II“ nuotr.

Tiesa, rekonstravus Danės skverą, buvo įrengtas naujas kolektorius ir pastatytas atbulinis vožtuvas, kad kylantis upės vanduo neužtvindytų gatvės ir skvero.

Jei tokių kolektorių būtų daugiau, jie padėtų pratekėti lietaus vandeniui greičiau, bet problemos neišspręstų. Šioje vietoje reikėtų lietaus nuotekų siurblinės, priešingu atveju, pakilus upės lygiui, bus susidurta su tokia pačia potvynio problema.

Diegia hidraulinį modelį

Klaipėdos tarybos sprendimu, miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymas bendrovei „Klaipėdos vanduo“ perduotas 2016 m.

„Oficialiai Klaipėdoje driekiasi apie 360 km lietaus nuotekų tinklų. Tačiau yra dar ir bešeimininkių, iš viso jų turėtų būti apie 500 km. Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ yra perduota apie 180 km tinklų, jie yra naujesni, tie, kurių geodezinius duomenis mes turėjome. Tačiau problemiškiausių vietų mes nežinome“, – tvirtino B. Jonikas.

„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, gatvių ir kitų vietų užliejimo problemą išspręstų mieste pritaikytas hidraulinis modeliavimas – faktiškai mokslinis darbas, kurio tikslas – paskaičiuoti lietaus nuotekų vamzdžių diametrus, šulinių gylius, amplitudes, tada reikėtų suvesti duomenis į tam tikrą programą, kuri parodytų, kur pratekėjimas yra didesnis, kur mažesnis ir ką reikia tvarkyti.

Tuomet būtų matoma, kur labiausiai tvinsta, kur reikia siurblinės pagalbos, šalinant lietaus vandenį.

Hidraulinio modeliavimo pritaikymą mieste sunkina tai, kad „Klaipėdos vanduo“ valdo tik apie pusę visų lietaus nuotekų tinklų, apie kuriuos turi tik dalį informacijos.

Likusi tinklų dalis tarsi niekam nepriklauso, apie juos nėra tikslios informacijos.

„Mes daugmaž žinome fiziškai, kur tai yra, tie tinklai yra seni, avarinės būklės, apie juos informacijos net savivaldybė neturi“, – aiškino B. Jonikas.

75 proc. lietaus nuotekų tinklų Klaipėdoje įrengti prieš daugiau nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė.

„Hidraulinis modeliavimas gali parodyti, ar lietaus nuotekų pralaidumas pakankamas ir kur jį reikėtų didinti, nes dėl mažo vamzdynų pralaidumo ir vyksta potvyniai. Tiesiog stichinis kiekis lietaus vandens nesuspėja išbėgti tinklais per trumpą laiką“, – paaiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ gamybos direktorius Vaidotas Girdvainis.

Įmonės atstovai teigia, jog yra parengę dalies tinklų, vadinamojo 8-ojo baseino, pietinės miesto dalies nuo Kauno gatvės, hidraulinį modelį.

„Šioje teritorijoje mes jau priėmėme sprendimus, pradėjome darbus. Problemiškiausiose vietose keičiame tiek šulinius, tiek kolektorius“, – teigė B. Jonikas.

Trys svarbiausi darbai

Kad pradėtų taikyti hidraulinį modelį kitose miesto vietose, pirmiausia būtina tuos lietaus nuotekų tinklus perimti „Klaipėdos vandeniui“, juos visus inventorizuoti.

„Hidraulinis modelis būtinas visam miestui. Tam mes turime pasiruošti. Reikia kiekvieną šulinį išmatuoti, kad galėtume informaciją susivesti į savo duomenų bazę. Dabar viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu savivaldybė gali surinkti mums reikalingus duomenis, atlikti geodezinius matavimus, taip pat bešeimininkius tinklus įregistruoti, kad mes galėtume pradėti skaičiavimus ir imti tvarkytis“, – kalbėjo B. Jonikas.

Kol šie darbai neatlikti, siekiant sumažinti gatvių patvankos riziką, svarbiausia yra jų valymas.

Lietaus vandens ištekėjimą apsunkina medžių lapai ar kitos sąnašos, neretai užkemšančios šulinių groteles.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad rugpjūčio pradžioje, kai prasideda dalinis medžių lapų kritimas, miesto gatvės, taip pat ir lietaus nuotekų šulinių grotelės, valomos kartą per savaitę, o centrinėje dalyje ir senamiestyje – kasdien.

Liūtys dažniausiai yra lydimos didelio vėjo, kuris drasko lapus, šie ir užkemša šulinių groteles.

Yra kita problema – tie šuliniai neretai užstatyti automobiliais ir miesto tvarkytojai jų tiesiog negali išvalyti.

Vis dėlto šiuo metu tai – ne didžiausia problema.

„Iš tikrųjų sekmadienį grotelės buvo užsikimšusios tik dviejose miesto vietose, kur reikėjo fiziškai išvalyti – Liepų gatvėje ir Sausio 15-osios bei Rumpiškės gatvių sankryžoje. Visur kitur vanduo fiziškai negalėjo taip greitai susigerti, nes kritulių kiekis buvo tiesiog rekordinis“, – patikino B. Jonikas.

„Suprantu, jog pagrindiniai dalykai, ką skubiausiai reikia spręsti, – siurblinių įrengimas, visų lietaus nuotekų tinklų inventorizacija ir hidraulinių modelių parengimas“, – po pokalbio su įvairių institucijų atstovais dėl per liūtis tvinstančio miesto reziumavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.