Nerimą kelia kainos
Bendrovė „Klaipėdos energija“ – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, kuri išaugo iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Dangės upės kranto.
Teigiama, kad tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje.
Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje.
O 1959 m., Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu bendrovės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams.
Augant miestui ir jo energetiniams poreikiams, Klaipėdoje buvo pastatytos dar kelios katilinės, ir visi šilumos gamintojai sujungti magistraliniais tinklais.
Bendras visų šilumos tinklų ilgis uostamiestyje – 253 km.
Kaip skelbiama bendrovės svetainėje, „Klaipėdos energijos“ klientų skaičius šiandien viršija 77 tūkst.
Bendrovės generalinis direktorius Rolandas Baltuonis pabrėžė, kad neseniai prasidėjęs šildymo sezonas technine prasme yra įprastas ir niekuo neypatingas.
„Sunkiausia tai, kad rinkoje yra pakilusios kuro kainos – tiek biokuro, tiek dujų. Atsargų turėjome sukaupę, bet tas kaupimas irgi vyko jau kylant kainoms. Nepaisant to, atsargas kaupiame ir toliau“, – teigė R. Baltuonis, pridūręs, kad daugiau jokių nesklandumų nėra.
Žiedinio tinklo principas
„Viskas klojasi sklandžiai. Darbai vyko, kaip suplanuota, tiek kalbant apie tinklo atnaujinimą, tiek apie šilumos tinklo plėtrą, tiek apie įrenginių parengimą šildymo sezonui“, – akcentavo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.
Pasiteiravus, kaip ši strategiškai miestui svarbi įmonė pasirengusi atvejams, jei jos veikla būtų trikdoma dėl išorinių grėsmių, R. Baltuonis teigė, kad bendrovė yra pasirengusi tiek, kiek gali.
„Klaipėdos šilumos tinklas yra žiedinis, jis suprojektuotas taip, kad leistų užtikrinti šilumos tiekimą į skirtingas vietas, įvykus incidentui. Be to, šiluma uostamiestyje gaminama ne vienoje vietoje ir tai leidžia garantuoti šilumos tiekimą taip pat ir avarijos atveju. Šilumos tinklas taip suprojektuotas gana seniai. Kodėl taip buvo padaryta? Turbūt kažkada irgi buvo vertintos tam tikros rizikos, kad gali būti kažkokie nesklandumai tinkle, ir siekta, kad bet kuriuo atveju klaipėdiečiams būtų užtikrintas šilumos tiekimas“, – teigė bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovas.
„Idealių sąlygų nėra“
R. Baltuonis „Klaipėdos energijai“ vadovauja pusketvirtų metų. Per šį laiką jokių didesnių šilumos tinklų avarijų nėra buvę.
„Bet pasitaikė, kai įvykdavo nuotėkis, tada tam tikrą tinklo ruožą tekdavo uždaryti, kol vykdavo remontas. Tačiau tie nuotėkiai dažniausiai įvykdavo dėl natūralių priežasčių – dėl tinklo nusidėvėjimo, dėl kokių nors partnerių padarytų klaidų, atliekant kasimo darbus ar panašių dalykų. Bet niekuomet nebuvo, kad šilumos tinklas būtų pažeistas tyčia kokių nors asmenų“, – pabrėžė R. Baltuonis.
Neabejotinai, Lietuvoje sekami įvykiai Ukrainoje, kur tenykščiai žmonės su nerimu laukia žiemos, nes Rusija intensyviai atakuoja būtent civilinę energetinę infrastruktūrą.
Lietuvos miestai stengiasi semtis ukrainiečių patirties, kaip spręsti šias problemas ypač sudėtingomis sąlygomis.
Ar Klaipėdoje būtų galimybė užtikrinti šildymą visiems miestiečiams, jei šilumos tinklas kur nors būtų pažeistas tyčia?
„Bet kokia sistema neužtikrins, kad kiekvienas namas bus šildomas, pažeidus tinklą. Kiekvienas namas turi tik vieną šilumos įvadą. Deja, idealių sąlygų šiandien nėra. Idealios sąlygos būtų, jei prie kiekvieno namo būtų atskira katilinė, tada būtų saugiausia, kalbant apie šilumos ūkį, bet šis variantas būtų pats brangiausias. Šiandien nėra numatyta įrengti po katilinę atskiram daugiabučiui“, – teigė R. Baltuonis.
Mobilių katilinių alternatyva
Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas prieš du mėnesius lankėsi Ukrainos uostamiestyje Odesoje, kuris yra Klaipėdos miestas-partneris.
Be to, kad klaipėdiečių delegacijos misija buvo moralinis kolegų iš Odesos palaikymas, iš ten parsivežta ir neįkainojamos ukrainiečių patirties.
Klaipėdiečiai savo akimis pamatė šalį, gyvenančią karo sąlygomis, pamatė kone kasdien apšaudomą Ukrainos uostamiestį ir kaip šį košmarą išgyvena žmonės.
„Vieną dieną girdėjome du duslius sprogimus, paskui odesiečiai pasakė, kad dvi balistinės raketos pataikė į šiluminę elektrinę. Faktas, kad tokie objektai yra taikiniai. Ir jei neveikia šiluminė elektrinė, ukrainiečiai turi mobilias dujomis kūrenamas katilines, kurias prijungia prie ligoninių, gimdymo namų, kitų įstaigų, kuriose darbas neįmanomas esant žemai temperatūrai“, – iškart po kelionės dienraščiui pasakojo A. Kamarauskas.
Klaipėdos vicemeras akcentavo mobilių šildymo įrenginių svarbą Ukrainoje, nes pastaraisiais mėnesiais atakos prieš šilumos infrastruktūrą ten suaktyvėjo.
„Iki šios vasaros ukrainiečiai šildydavosi dujomis, kol nebuvo atakuojami dujų perdavimo tinklai ar dujų perpumpavimo stotys. Jie naudodavo mobiliąsias 3–6 megavatų galios katilines, kurias prijungdavo prie pastatų, ir taip šildėsi. Dabar, mano žiniomis, situacija keičiasi, nes dabar taikomasi ir į dujų perdavimo tinklus, todėl alternatyva šiuo metu yra dyzelinu kūrenamos mobiliosios katilinės“, – teigė A. Kamarauskas.
Aukso vertės patirtis
Didžiųjų Ukrainos miestų gyvenamuosiuose rajonuose tokios katilinės paskirstomos tarp daugiabučių, tačiau tiekiama šiluma būna tik tokia, kad nuo šalčio nesprogtų vamzdynai.
„Temperatūra bute būna tik plius 5–10 laipsnių, kad žmonės kažkaip galėtų išgyventi ir kad neužšaltų vamzdynai. O kur nėra galimybės prijungti mobiliųjų katilinių, ten iš šilumos tinklų tiesiog išleidžia vandenį ir ruošiasi žiemai savadarbėmis priemonėmis, kažkas ketina šildytis elektra ar dar kažkuo, kiekvienas sprendžia pagal galimybes“, – apie ukrainiečių patirtį karo metu išgyvenant žiemą, kalbėjo Klaipėdos vicemeras.
A. Kamarausko teigimu, Ukrainoje naudojamos katilinės – universalios, jas galima kūrenti ir dujomis, ir, jei yra galimybė, kokiu nors skystu kuru.
Kokios alternatyvos numatytos Klaipėdoje, jei čia įvyktų ne diversija, o kokia nors didesnė avarija?
„Klaipėdoje šilumos tinklai yra taip pakloti, kad būtų galima juos atkasti ir suremontuoti. Tie tinklai yra nuolat tvarkomi, jų techninė būklė užtikrinama. Bet jei nutiktų rimtesnis dalykas, apie ką nesinorėtų net kalbėti, reikalingas specialus pasiruošimo lygis. Tačiau tos krizinės situacijos paprastai neįvyksta taip staiga, reikia tam pasiruošti. Kalbant apie pasiruošimą, didžiuosiuose rajonuose tinklus reikėtų suskaidyti tam tikromis grupėmis, kad būtų galima prie tų tinklų prijungti mobiliąsias katilines“, – teigė A. Kamarauskas.
Vicemeras pripažino, kad tam reikia sutelkti ne tik šilumininkų pajėgas, ir pridūrė, jog ši žiema parodys, kaip Ukrainos miestai išgyvena tokiomis kritinėmis sąlygomis. Ši patirtis gali labai praversti ir mums.
Bet jei nutiktų rimtesnis dalykas, apie ką nesinorėtų net kalbėti, reikalingas specialus pasiruošimo lygis.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
Naujausi komentarai