Parlamentarai imsis „šešėlinio laivyno“

Reikalaus papildomų dokumentų

Iniciatyvą riboti rusiškos naftos gabenimą pirmoji priėmė Didžioji Britanija. Jos valdžios sprendimu į Didžiosios Britanijos uostus uždrausta įplaukti bet kokiam Rusijos naftos „šešėliniam laivui“.

Panašias sankcijas, o iš dalies veikiausiai dar ir griežtesnes, rengiasi įvesti ir Europos Sąjunga.

Didžiausią iniciatyvą šioje srityje parodė Danija ir Suomija. Tai yra tos šalys, per kurių teritorinius vandenis (Danijos atveju) ar šalia jų (Suomija, Estija) praplaukia daugiausiai „šešėlinių laivų“.

Danijos jūrinė administracija oficialiai skelbė, kad jų šalies europarlamentarai ėmėsi iniciatyvos ir kalbino kolegas iš kitų Baltijos šalių griežtinti „šešėlinio laivyno“ judėjimą Baltijos jūra.

Naujus reikalavimus ribojant šešėlinį laivyną ES Parlamente rengiamasi priimti dar šį mėnesį. Esminė nuostata yra tokia, kad ES šalims bus leista reikalauti, kad per jų vandenis plaukiantys laivai pateiktų draudimo dokumentus ir saugumo standartus atitinkančius sertifikatus.

Bet kuriuo atveju Baltijos jūros regione yra vienintelė šalis – Danija, kurios sąsiaurių neišvengiama, jei norima išplaukti iš Baltijos jūros. Yra galimybė ir plaukti Kylio kanalu per Vokietiją, bet ir ji laikysis planuojamų įvesti naujų ir sugriežtintų žadamų priimti ES Parlamento reikalavimų.

Situacija: seni, aprūdiję rusiški tanklaiviai pasauliui nekelia susižavėjimo ir netgi varo baimę. / B. Aleknavičiaus nuotr. iš Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvo.

Priminė Kopenhagos konvenciją

Įvesdama sugriežtintą reikalavimą ES iš esmės tarsi skelbtų karą Rusijos „šešėliniam laivynui“, nes tiesiogiai kištųsi į jo veiklą Baltijos jūros regione. Rusija jau yra skelbusi, kad Danija negalinti riboti kokių nors laivų plaukimo per jos sąsiaurius, nes 1857 m. esanti priimta Kopenhagos konvencija, kuri numatanti, kad Danijos sąsiauriai turintys būti laisvi parplaukti bet kokiems prekybiniams laivams.

Įdomūs duomenys pateikti Suomijoje, kuri analizuoja tiesiogiai Rusijos arba su ja susijusių kitų šalių laivų judėjimą per Suomijos įlanką. Vien šiemet per pirmąjį pusmetį į Rusijos uostus Suomijos įlankoje arba iš jų plaukė 600 laivų su rusiška nafta. Apie pusė jų buvo seni tanklaiviai iš vadinamojo šešėlinio laivyno.

Toks laivynas sukurtas tam, kad gabendama naftą arba jos produktus Rusija galėtų apeiti nustatytos žemiausios kainos sankcijas. Naudojantis „šešėliniais laivais“ nafta gabenama slapčia. Laivai dažnai plaukia su išjungtomis jų atpažinimo sistemomis. Tarp „šešėlinių laivų“ yra laivai ne tik plaukiojantys su Rusijos, bet ir su trečiųjų šalių vėliavomis. Dalis „šešėlinių laivų“ yra ir su ES šalių vėliavomis. Minima Graikija, Kipras.

Analogija su „Globe Asimi“

Pateikiami duomenys, kad „šešėliniais laivais“ nafta ar jos produktai dažniausiai gabenami į Kiniją ir Indiją.

Baltijos jūra iki šiol buvo viena iš intensyviausiai „šešėlinio laivyno“ naudojamų zonų. Tai paaiškinama tuo, kad Rusijos naftos vamzdynai nuo seno buvo nutiesti į jos uostus Suomijos įlankoje.

Tai, kad koks nors senas Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis dar nesukėlė Baltijos jūroje ekologinės katastrofos, yra tiesiog sėkmė. Incidentų tam buvo. Kai kuriuose laivuose vyko ir gaisrai, kurie užgesinti, ir gedimai, kurie galėjo išmesti laivus su nafta į pakrantes.

Kalbant apie Rusijos „šešėlinį laivyną“ iškyla analogija su tanklaiviu „Globe Asimi“, kuris sudužo prie Klaipėdos uosto vartų.

Ekspertai įvertino, kad Rusijos „šešėliniame laivyne“ daugiausia naudojami iki 200 metrų ilgio 20 amžiaus septintajame, aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje statyti tanklaiviai.

Vidutinis Rusijos „šešėlinio laivyno“ amžius nurodomas 17 metų. Bet gali būti ir 3–4 dešimtmečių laivų.

Gali būti ir tokio tipo tanklaivių, kaip 170 m ilgio „Globe Asimi“, kuris 1981 m. sudužo prie Klaipėdos uosto molo ir iš jo į jūrą išsiliejo apie 16 tūkst. tonų mazuto. Yra žmonių, kurie dar prisimena šią vieną didžiausių su naftos produktais susietą tanklaivio avarijų Baltijos jūros regione. Niekas nenorėtų, kad kur nors Baltijos jūroje panaši avarija pasikartotų.

Didžioji dalis Rusijos „šešėliniame laivyne“ naudojamų laivų yra žinomi. Maždaug 200 laivų yra tokios būklės, kad nedelsiant turėtų būti nurašomi ir pjaustomi į metalo laužą. Gali būti, kad tarp jų yra ir vieno korpuso, kokia buvo perlūžusi „Globe Asimi“. Pasaulinėje rinkoje dar yra išlikę naftos ir chemijos tanklaivių su vienu korpusu, bet dvigubu dugnu.