Tuo metu ryžomės pokyčiui, kuris šiandien atrodo visiškai savaime suprantamas – statyti modernią, uždarą koncertų salę, veikiančią ištisus metus. Lengva nebuvo, bet įtikinome tuometinę Vyriausybę, kad toks objektas reikalingas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.
Startą šio objekto atsiradimui davė 15-oji Vyriausybė, vadovaujamai tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus – būtent ši Vyriausybė 2012 m. Palangoje surengė išvažiuojamąjį pasitarimą, kurio metu be kitų klausimų buvo apsispręsta Palangos vasaros estrados rekonstrukciją įtraukti į valstybei svarbių objektų sąrašą.
2013-aisiais jau 16-oji Vyriausybė, vadovaujama premjero Algirdo Butkevičiaus, skyrė dalį lėšų rekonstrukcijai.
Pamenu pirmąjį pokalbį su tuometiniu A. Butkevičiumi – tikinau jį, jog Palangai būtinai reikia koncertų salės, o ją pastatyti galėtume 2018-aisiais. Po kurio laiko paskambino premjeras: „Ar spėsite salę pastatyti iki 2015 metų pabaigos? Tokia būtina sąlyga, norint projektui įgyvendinti panaudoti ES lėšas – 10 mln. litų“.
„Darom“, – buvo mano atsakymas.
2013 m. gruodžio 6 d. kartu su A. Butkevičiumi įmūrijome simbolinę statybų pradžios kapsulę. o 2015 gruodžio 12 d. jau pakvietėme į Modernios Palangos koncertų salės atidarymą. Tuomet A. Butkevičius prisipažino: „nesitikėjau, kad spėsite“.
Naujoji Koncertų salė Palangoje išdygo per labai trumpą laiką – darbai užtruko vos 1,5 metų.
Tiesa, iššūkių netrūko. Vienas iš rimčiausių buvo… požeminiai vandenys. Šiandien lankytojai nė nejaučia, kad nusileidę į rūbinę ar parterį jie yra šešiais metrais po žeme — galima sakyti, tiesiog „vandens lygyje“. Kita nerimą kėlusi akimirka – statybų metu visai šalia būsimosios Koncertų salės aptiktos senos dvarvietės liekanos. Laimei, radiniai buvo išsaugoti, o darbai nenutrūko.
Atminty iki šiol išlikusi ir įspūdinga istorija apie Europos brasbendų čempionatą. Nusprendę siekti teisės Palangoje surengti šį itin prestižinį renginį, dar neturėjome salės – tik projektą ir iškastą katlavaną. Rodėme jį čempionato organizatoriams - EBBA atstovams – ir tikinome: „Po metų čia stovės moderni koncertų salė“. Jie tik pakraipė galvas.
Bet kai po metų juos atvedėme į ką tik pastatytą, naujutėlę salę, skepticizmo nebeliko, tik didžiulė nuostaba. O Palangoje 2024 m. vasarą įvykęs Europos brasbendų čempionatas (anksčiau jį surengti Palangoje sutrukdė prasidėjusi Covid-19 pandemija) tapo didžiuliu įvertinimu mūsų miestui.
Per dešimtmetį Palangos koncertų salė tapo vienu iš svarbiausių miesto kultūros simbolių. Tai – erdvė, kurioje skamba aukščiausio lygio koncertai, vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, kiti renginiai. Čia kasmet apsilanko apie 130 tūkst. kultūros mylėtojų iš visos Lietuvos ir užsienio.
Koncertų salė gyva visus metus – ne tik vasarą, ne tik savaitgaliais. Ji tapo vieta, dėl kurios į Palangą atvykstama specialiai – pasiklausyti koncerto, pamatyti spektaklį, sudalyvauti konferencijoje ar tiesiog praleisti kultūriškai turiningą savaitgalį prie jūros.
Šįvakar Palangos koncertų salėje pasirodys Deivis Norvilas ir Rafailas Karpis. Jų koncertas „2 metrai“, žinoma, bus skirtas salės 10-mečiui. Tai bus ypatingas gimtadienio pasirodymas su Palangos orkestru bei Palangos kultūros centro kameriniu choru. Simboliškai pažymėsime dešimtmetį, kuris mūsų miestui atnešė tiek daug kultūros, emocijų ir pasididžiavimo. Pasidžiaukime kartu.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie kūrė, statė, tikėjo, abejojo, vėl tikėjo ir padėjo Palangos koncertų salei tapti tuo, kas ji yra šiandien — modernia, reikalinga ir visų mylima Palangos scena.
Su jubiliejiniu gimtadieniu, Koncertų sale. Ačiū ir šios salės operatoriams, kurie labai stengiasi ir puikiai dirba, kad čia būtų kuo daug renginių ir koncertų!
Naujausi komentarai