Pajūryje būsto kainos žada krizę?

Pajūryje nekilnojamojo turto rinka atsigauna, nors jai ir buvo prognozuotas visiškas štilis. Tačiau, pasak specialistų, kai kurios rinkos tendencijos prognozuoja artėjančią krizę. Karantino metu klaipėdiečiai šluote šlavė sklypus su nameliais soduose, pirko neįrengtus gyvenamuosius namus.

Sąstingio nejaučia

Tris mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas skaudžiai smogė kai kurioms verslo sritims. Šalyje dar nė nesibaigus įtemptai situacijai, buvo prabilta apie artėjančią ekonominę krizę ir jos padarinius.

Tuomet atsirado manančiųjų, kad ryškus štilis laukia ir nekilnojamojo turto rinkos.

Prognozuota, kad žmonės taupys pinigus, neskubės keisti ar įsigyti būsto.

Tačiau panašu, jog įvyko priešingai. Aplink uostamiestį statomų gyvenamųjų namų paklausa augo, o klaipėdiečių pamėgtuose soduose per visą karantiną buvo nupirkta šimtai sklypų.

Kainos: bendrovės "Gijoneda" direktorius E.Jankus tikino, jog kol kas kainų kritimo požymių neįžvelgia. (Redakcijos archyvo nuotr.)

"Dauguma žmonių ir įmonių galvojo, kad po karantino rinka sustos, tačiau nenutiko nieko panašaus. Rinka gana aktyvi. Kol kas karantinas tikrai neišgąsdino", – situaciją apibendrino bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Pašnekovas tvirtino, kad žmonės aktyviai domisi įvairios rūšies nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, individualiais namais, butais. Radę poreikius atitinkantį variantą gyventojai nedelsė įsigyti nuosavybės.

"Šioje srityje tikrai jokių baimių ar įtampų nejuntama. Galbūt tik bankai kiek stabdo, ilgiau užtrunka, kol suteikia kreditus. O žmonės tikrai yra aktyvūs – tiek pirkėjai, tiek pardavėjai", – pastebėjo E.Jankus.

Kainų kryčio nenumato

Nepasitvirtino ir karantino metu sklandęs gandas apie neva šiemet laukiantį nekilnojamojo turto kainų krytį. To tikėtasi, kaip verslininkų reakcijos į minėtą rinkos lėtėjimą.

"Buvo manančiųjų, kad vasarą, po karantino, nukris nekilnojamojo turto kainos. Tačiau šiuo metu tikrai nevyksta nieko panašaus. Bent jau kol kas nematome jokių kainų kritimo požymių", – dėstė E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad, nors kainos kol kas nemažėja, tačiau ir augimo neprognozuojama.

Tai, jog neverta tikėtis nekilnojamojo turto kainų mažėjimo, rodo ir nė kiek nesulėtėjęs statybų ritmas.

Kaip ir iki pandemijai pasiekiant Klaipėdą, naujų objektų atsiranda tiek miesto teritorijoje, tiek populiariausiose priemiesčio gyvenvietėse.

Kainų alogiškumas verčia susimąstyti. Aš įsitikinęs, jog krizė bus.

"Darbai juda, projektai įgyvendinami. Sparčiai statomas kvartalas vadinamojoje "antroje" Palangos plento pusėje, Klaipėdos rajone, statoma Kalotėje, visur aplinkui. Statomi individualūs namai", – aiškino bendrovės "Gijoneda" vadovas E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, nustatant būsto vertę, didelę, reikšmę kainai turi vieta, namo bei žemės sklypo dydis, įrengimo būklė, kvartalo infrastruktūra.

Tačiau, anot E.Jankaus, vidutiniškai nedidelio individualaus namo, kurio bendras plotas siektų apie 80–100 kv. m, su daline apdaila, 1 kv. m kaina svyruoja nuo 800 iki 1,3 tūkst. eurų.

Uostamiestyje parduodamų butų kvadratinio metro kainos siekia 1,5–1,6 tūkst. eurų. Kai kur už kvadratą čia prašoma ir 2,3 tūkst. eurų.

Skelbiama, jog per metus būsto kainos uostamiestyje išaugo vos 5 proc., tačiau išskirtina tai, jog karantino metu buvo itin smukęs naujos statybos butų įsigijimas.

Įmonės "Ober-Haus" duomenimis, naujos statybos butų įsigijimas karantino metu uostamiestyje buvo smukęs iki 77 proc.

Pirko sodus

Jei miestiečių nedomino nauji butai, kokio turto ieškojo klaipėdiečiai?

Nekilnojamojo turto ekspertai neatmeta, jog dabartinei rinkos gyvybei karantinas turėjo teigiamos įtakos.

Bendrovės "Gijoneda" vadovas pastebėjo, jog po karantino jaučiamas išaugęs susidomėjimas individualiais namais.

"Gali būti, kad ši tendencija tiesiogiai susijusi su pandemija, karantinu. Žmonės per karantiną pabuvo butuose tarp keturių sienų ir galbūt tai turėjo įtakos sprendimui ieškoti namo su nedideliu žemės sklypeliu, kad būtų galimybė išeiti bent savame kieme pasivaikščioti", – samprotavo E.Jankus.

Nekilnojamojo turto paslaugų grupės "Proconcept" nekilnojamojo turto ekspertė Ernesta Parieštytė pastebėjo išaugusį susidomėjimą ir žemės sklypais bei sodo nameliais.

"Tikriausiai tai yra psichologinė karantino pasekmė – žmonės pasiilgo gamtos, o ir kiti suvaržymai įrodė, kaip svarbu turėti galimybę išeiti į lauką", – aiškino pašnekovė.

Sodų bendrijoje "Dituva" visą karantino laikotarpį kas savaitę buvo parduodama nuo 10 iki 15 sklypų.

"Labiausiai perka sodo sklypus su nameliu. Apleistais sklypais atsikratė pensininkai, kurie turbūt suprato, jog laikyti apleistą žemę nėra prasmės. Dažniausiai sklypus soduose pirko 35–45 metų amžiaus klaipėdiečiai, kurie artimiausiu metu čia leis tik vasaras. Tačiau visai tikėtina, jog ateityje jie čia statysis namus, kuriuose tikisi gyventi su šeima", – pasakojo sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.

Anksčiau tuščią ir apleistą sodo sklypą buvo galima nupirkti už 5–7 tūkst. eurų, o šiandien tokio turto kaina kilo iki 8–10 tūkst. eurų.

Teko persiorientuoti

Nekilnojamojo turto ekspertė E.Parieštytė akcentavo ir tai, jog planų investuoti į nekilnojamąjį turtą užsienyje turėję žmones savo žvilgsnius nukreipė būtent į pajūrio regioną.

"Aktyviai išaugo susidomėjimas turtu Palangos regione, žmonės ieško antro būsto – atostogoms, neretai investuoja. Karantinas tik įrodė, koks nuostabus mūsų pajūris ir, kai dingo galimybė išvykti iš savo šalies, žmonės atmetė galimybes nekilnojamojo turto įsigyti užsienyje", – aiškino pašnekovė.

Nors, anot nekilnojamojo turto srities verslininkų, šioje rinkoje sąstingio anaiptol nejuntama, pripažįstama, kad dėl pandemijos nukentėjusiųjų vis dėlto yra.

E.Parieštytės teigimu, labiausiai nukentėjo trumpalaikės nuomos apartamentų savininkai, kurie dirbo su iš užsienio atvykstančiais žmonėmis.

"Jie turėjo persvarstyti savo planus ir nuspręsti, ar pasirinkti ilgalaikės nuomos kryptį, ar tiesiog parduoti turimą turtą", – teigė pašnekovė.

Nestabilumo jausmą karantinas esą pasėjo ir kai kuriems iki šios situacijos būstą ketinusiems pirkti žmonėms.

"Mūsų patirtis parodė, kad buvo klientų, kurie susilaikė nuo naujo būsto įsigijimo, nes juos išgąsdino situacija visoje šalyje – žmonės nebuvo užtikrinti savo ateitimi, pajamomis", – pastebėjo E.Parieštytė.

Trumpalaikį sąstingį karantino pradžioje skelbia fiksavęs ir nekilnojamojo turto portalas "Aruodas.lt"

Pasak "Aruodas.lt" vadovės Viktorijos Steponavičiūtės, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu buvo sumažėjęs neilgai – apie porą savaičių, vėliau lankomumas ir domėjimasis būsto skelbimais išaugo ir net pralenkė "pikinius" metų pradžios rezultatus.

Skelbiama, kad balandžio ir gegužės mėnesiais portalo lankytojų peržiūrėtų skelbimų puslapių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra išaugęs daugiau nei 40 proc.

Iš Palangos – į Skuodą

Įdomi situacija susiklostė nekilnojamojo turto rinkoje Skuodo rajone.

Skuode šiuo metu nėra nė vieno buto, kuris būtų parduodamas, o štai namų su žemės sklypais siūloma pirkti vos už 5 ar 17 tūkst. eurų.

Kas išpirko butus Skuode, savą versiją turi pajūrio nekilnojamojo turto ekspertai.

Viena versija – nebrangius butus supirko pajūrio, o ypač Palangos ir Šventosios verslininkai, savo būstus vasarai išnuomojantys poilsiautojams.

Skuode veikiančiai nekilnojamojo turto agentūrai vadovaujantis Kazys Jurgelevičius pripažino, jog toks manymas turi pagrindo.

 

"Jei Skuode parduodamas butas, jį nuperka per dvi valandas. O kai kurių sklypų su namais penkerius metus negali parduoti. Taip nutiko dėl dviejų priežasčių. Skuode nestatomi daugiabučiai namai. Butų trūksta, o patys skuodiškiai važiuoja gyventi ir dirbti į užsienį. Rajone mažėja jaunų žmonių, kurie vaikus norėtų auginti nuosavame name", – tikino K.Jurgelevičius.

Emigrantai linkę turėti laikiną būstą Skuode ir jie nori butų.

"Namą reikia prižiūrėti, pjauti žolę, stogą remontuoti, o butui jokios priežiūros nereikia. Visko gali būti, jog ir palangiškiai prisipirko čia butų. Devyniems mėnesiams išnuomoja juos, o patys Skuode gyvena tris mėnesius. Juk visi Skuodo butai – centre", – juokėsi K.Jurgelevičius.

Tiesa, net ir nuomai skirtų butų Skuode dabar trūksta.

"Šiuo metu vyraujančios nekilnojamojo turto kainos yra sunkiai suvokiamos protu. Kai kas labai brangiai pardavinėja savo turtą, o būna, kad pusvelčiui pardavinėjamų namų niekas neperka. Kainų alogiškumas verčia susimąstyti. Aš įsitikinęs, jog krizė bus", – rėžė K.Jurgelevičius.

Dar viena kryptis, į kurią krypsta pirkėjų akys, yra Kretinga.

Netoli Palangos esantis šis miestelis ir su juo susijęs rajonas domina pirkėjus, o gyvenamųjų namų be apdailos kainos pasiekė aukštumas.

Šiuo metu už sklypą ir vadinamąją namo dėžutę prašoma įspūdingų sumų – nuo 95 iki 135 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kardas

kardas portretas
cha cha, tik kazkodel tose dragunu hrusciovkese butai brangesni nei namai laukuose.Kazi kodel?Turbut ten vieni durniai susipirke butus dziaugiasi:)

Ramus

Ramus portretas
Kazkas su siuo straipsniu negerai.

To dragunai

To dragunai portretas
Tik nereikia apie tuos savo dragūnus pasakoti pasakos. Kokią ten mokyklą ar darželį turite? Jokio. Parduotuvę turite? Ojojoi. Atskleisiu paslaptį, parduotuvių dabar ant kiekvieno kampo. Geriau papasakok kaip dragūnuose gerai girdisi kaimynai, kaip kvepia kaimyno kotletai ar cigaretės dūmai.. ir kaip ten parkingai? Tie tavo dragūnai ta pati chruščiovkė. P.s. žolę šiais laikais pjauna robotai. Pasidomėk :D
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių