Jos istorija šiandien įkvepia kitus. Už Gabrielės sėkmės slypi ne tik asmeninis užsispyrimas ir vidinis ryžtas, bet ir artimų žmonių bei instruktorių palaikymas. Mergina nepasidavė net tada, kai nerimą, dvejones ir norą viską mesti teko patirti kone kasdien. Kaip jai tai pavyko? Pradėkime nuo pradžių.

Pradžia – noras vairuoti ir teorijos iššūkiai

Viskas prasidėjo šių metų birželį, kai Gabrielė nusprendė siekti savarankiškumo ir užsirašė į vairavimo mokyklą Klaipėdoje. Iš pradžių ją lydėjo jaudulys bei entuziazmas – atrodė, kad svajonė vairuoti automobilį jau ranka pasiekiama. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog kelias link pažymėjimo nebus tiesus. Teorijos paskaitos ir Kelių eismo taisyklių (KET) mokymasis pasirodė sunkesni, nei ji tikėjosi. Didžiulė taisyklių ir ženklų gausa glumino: ne vieną vakarą mergina užversdavo knygas nusivylusi – atrodė, kad painūs kelių eismo klausimai jai neįkandami.

Laimei, teorijos mokytojas Kęstutis pastebėjo Gabrielės pastangas ir nerimą. Jis nuramino mokinę ir patarė mokytis protingiau: dalimis, ieškoti logikos, o ne kalti visko mechaniškai. Kęstutis taip pat paragino Gabrielę papildomai praktikuotis sprendžiant teorijos testus internetu. Kas vakarą skirdama laiko KET bilietams, mergina pamažu įtvirtino žinias – kiekvienas teisingai išspręstas testas didino jos pasitikėjimą. Visgi jaudulys niekur nedingo. Gabrielė suprato, kad net ir puikiai išmokus teoriją, egzaminas „Regitroje“ nebus lengvas – statistika nedžiugino: šiuo metu teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaiko kiek daugiau nei 40 proc. būsimų vairuotojų . Tai reiškė, kad beveik kas antram tenka bandyti dar kartą.

Nepaisant to, ji nepasidavė. Palaikoma mokytojo Kęstučio, Gabrielė ruošėsi kantriai ir atsakingai. Po daugybės vakarų valandų prie testų ir papildomų klausimų aiškinimosi atėjo metas pasitikrinti žinias. Pirmasis vidinis testas nebuvo idealus – klaidos parodė, kur dar reikia pasitempti. Tačiau užsispyrusi mokinė iš klaidų pasimokė. Galiausiai, sukaupusi drąsą, Gabrielė nuvyko laikyti teorijos egzamino ir… išlaikė jį. Mažasis tarpinis tikslas buvo pasiektas – mergina žengė svarbų žingsnį į priekį.

Dvejonės prie vairo: praktikos pamokos

Mokomasis automobilis su „M“ ženklu – kasdienis pradedančiojo vairuotojo palydovas. Toks ženklas kabėjo ir ant automobilio, kuriuo vairavimo paslapčių mokėsi Gabrielė.

Netrukus po teorijos sėkmės Gabrielė pradėjo praktinio vairavimo pamokas su instruktoriumi Andriumi. Tačiau vos tik atsisėdusi prie tikro automobilio vairo, ji vėl pasijuto lyg visiškai pradedanti. Galinis mokomojo automobilio stiklas su „M“ ženklu priminė, kad šalia – naujokė vairuotoja, o kelyje aplinkiniai turėtų būti kantrūs. Deja, tai menkai mažino jaudulį. Kiekviena praktikos pamoka atrodė kaip milžiniškas iššūkis, reikalaujantis viso Gabrielės dėmesio ir drąsos.

Jau pirmosios važiavimo pamokos atskleidė didžiausias Gabrielės baimes. Vieną dieną, artėjant prie sankryžos, ji supanikavo ir per staigiai spustelėjo stabdžius – automobilis užgeso. Iš galo pasigirdo nekantrūs signalai. Gabrielė išraudo iš gėdos ir vos sulaikė ašaras. Po tokios nesėkmės namo tą vakarą ji grįžo nuleidusi galvą: širdyje kirbėjo mintis viską mesti. „Gal aš niekada neišmoksiu vairuoti…“ – vis sukosi galvoje tą naktį.

Būtent tomis akimirkomis prabildavo vidinis Gabrielės balsas, neleidžiantis pasiduoti. „Nepasiduok – tu gali tai padaryti“, – aidėjo mintyse kaskart, kai atrodydavo, jog jėgų ir pasitikėjimo nebėra. Kitą rytą mergina vėl sėsdavo prie vairo, nors rankos ir drebėjo. Ji suprato: atsisakyti svajonės būtų dar skaudžiau nei laikini sunkumai.

Laimei, šalia Gabrielės visuomet buvo ramus ir kantrus instruktorius Andrius. Jis ne tik mokė technikos ir eismo taisyklių pritaikymo praktiškai, bet ir tapo psichologu bei motyvatoriumi. „Mačiau, kad jai baisu, bet ji stengiasi iš visų jėgų. Mano tikslas – padėti jai patikėti savo jėgomis“, – pasakojo instruktorius Andrius, prisimindamas pirmuosius Gabrieles važiavimus. Jis dažnai kartodavo, kad kiekvienas šiandien padarytas klystkelis rytoj taps pamoka: net ir geriausi vairuotojai kadaise buvo mokiniai, o klaidos – neišvengiama mokymosi proceso dalis. Tokie žodžiai padėjo Gabrielę nuraminti ir vėl sutelkti dėmesį.

Pamoka po pamokos Gabrielė tobulėjo. Pradžioje ji bijojo net išvažiuoti į intensyvesnį eismą, o po keliolikos pamokų jau drąsiau manevravo miesto gatvėse. Kiekvieną sėkmingai atliktą posūkį ar parkavimą lydėjo nedidelė šypsena – po truputį augo tikėjimas savo jėgomis. Vis dėlto artėjant praktikos egzaminui, jaudulys vėl stiprėjo: juk ji puikiai žinojo, kad „Regitroje“ per praktinį važiavimą iš pirmo karto pavyksta išlaikyti maždaug vienam iš penkių kandidatų . Ši mintis baugino, tačiau Gabrielė nusprendė padaryti viską, ką gali, ir susitaikyti, kad prireikus egzaminą kartos – bet nepasiduos.

Triumfo akimirka ir didžioji pamoka

Atėjo ilgai laukta diena. 2025 m. lapkričio 20-osios rytą Gabrielė nubudo po beveik bemiegės nakties – tądien jos laukė vairavimo egzaminas „Regitroje“. „Kvėpuok giliai… Susikaupk…“ – kartojo ji pati sau, prisimindama ir instruktoriaus Andriaus pamokymus. Laukiant egzamino pradžios, širdis daužėsi krūtinėje, bet Gabrielė stengėsi suvaldyti jaudulį. Ji tikėjo: tiek mėnesių pastangų negali nueiti veltui.

Lemiamas egzaminas prabėgo tarsi viena ilga akimirka – Gabrielė stropiai vykdė egzaminuotojo nurodymus, nors viduje jautėsi kaip per svarbiausią gyvenimo testą. Galiausiai, grįžus į aikštelę, tylą praskrodė ilgai laukta frazė: „Sveikinu, egzaminas išlaikytas.“ Išgirdusi šiuos žodžius Gabrielė netvėrė džiaugsmu – ji tai padarė! Sunkiai sulaikydama laimės ašaras, mergina suprato, kad visos bemiegės naktys, visos ašaros ir prakaitas buvo to verti. Tikslas pasiektas.

Tą pačią dieną Gabrielė gavo vairuotojo pažymėjimą – mažą plastikinę kortelę, reiškiančią didžiulę asmeninę pergalę. Ji iš karto paskambino savo artimiesiems ir, žinoma, instruktoriams Kęstučiui bei Andriui, kad pasidalintų džiugia žinia ir padėkotų už jų tikėjimą ja. Jų pagalba buvo neįkainojama: be kantraus teorijos aiškinimo, be raminančių žodžių prie vairo Gabrielė galbūt būtų pasidavusi.

Tačiau dabar ji stovėjo čia – pasitikinti savimi vairuotoja, pasiruošusi naujiems keliams. 

Gabrielės istorija – puikus pavyzdys, ko galima pasiekti nepasiduodant. Ši jaunos merginos patirtis primena, kad užsispyrimas, kantrybė ir pasitikėjimas savimi padeda pasiekti net pačius sunkiausius tikslus. Kiekviena kliūtis įveikiama, jei tiki savimi ir kantriai judi pirmyn. Jei kada kelyje pasijusite taip, lyg norisi viską mesti, prisiminkite Gabrielę – jos vidinis balsas nugalėjo baimę ir svajonė vairuoti tapo realybe. Leiskite ir savo svajonėms išsipildyti, nepasiduokite – triumfo akimirka anksčiau ar vėliau aplankys kiekvieną, kuris atkakliai jos siekia.