Netikėtas radinys Klaipėdoje: aptikti vaiką prie kūno glaudžiančios motinos palaikai

  • Teksto dydis:

Kasinėjant teritoriją, kuri kadaise vadinta Klaipėdos katedra, aptikti 57-eri palaikai, išskirtinis karstas, auskarai ir motina, glaudžianti prie krūtinės vaiką, praneša LNK žinių tarnyba.

Po Šventojo Jono bažnyčios, kuri dar vadinama Klaipėdos katedra, pamatus besirausiančius archeologus sugraudino vieni radiniai, kurie primena, kaip motinos, prie krūtinės glaudžiančios vaiką kapas.

„Čia nuo žmogaus jautrumo priklauso. Bet tikrai, istorija kitoniška. Visada vaikų palaidojimai kitokius jausmus kelia“, – LNK sakė tyrimų grupės vadovė Raimonda Nabažaitė.

Visada vaikų palaidojimai kitokius jausmus kelia.

Radiniai kituose kapuose irgi nustebino.

„Suaugęs individas yra palaidotas su auskarais, archeologiškai tai įvardijamos kaip įkapės. Yra detalės, kuriomis buvo išlydimas mirusysis į amžiną kelionę. Klaipėdos atveju ir šių tyrimų atveju, tai yra vienintelis atvejis“, – kalbėjo R. Nabažaitė.

Dauguma kapų, kaip ir dera liuteronams yra įrengti kukliai. Puošniausia medinių karstų dalis – metalinės rankenos. Tik vienas iš jų išskirtinis – jo viršus išpuoštas audeklu. Rasta ir monetų, tiesa, nedidelių – šilingų ir grašių. Tik kaip pinigai atsidūrė kuklių liuteronų kapuose – mįslė.

„Galbūt ir buvo ta tradicija, kad mesti monetą kartu su žemėmis, užverčiant kapo duobę. Tačiau kol kas nei istorinių šaltinių tokių nežinome“, – LNK kalbėjo archeologė Monika Rapkevičiūtė-Lisauskienė.

Kelios monetos rastos ir prie mirusiųjų, bet spėjama, jog nukrito suirus karsto dangčiams.

„Tos monetos gal labiau pasklidusios, žemiau grindų lygio. Kai buvo metamos aukos arba žmonės per 80 metų, kada buvo laidojama, tikrai tų monetų pametė nemažai, todėl jos ten ir liko. Jos buvo labai smulkaus nominalo, kaip ir mes šiais laikais nerenkame“, – aiškino M. Rapkevičiūtė-Lisauskienė.

Monetos leidžia spėti, jog miestelėnų kapai šventoriuje ir bažnyčioje po grindimis iš XVIII amžiaus pradžios, mat to amžiaus pabaigoje ten laidoti jau buvo draudžiama. Bažnyčioje šiemet rasti 57 kapai, o iš viso per tyrimus – 63.

„Iškėlus palaikus vešime juos į Vilnių antropologiniams tyrimams. Ir jie liks Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Iki tol, kol turėsime galimybę perlaidoti, tikėtina, atstatytoje bažnyčioje“, – sakė R. Nabažaitė.

Tikėtina, jog kitais metais, kai archeologiniai tyrimai slinks altoriaus link, palaikų bus rasta dar daugiau. Šventojo Jono bažnyčia vadina Klaipėdos katedra, ją lankė net Prūsijos karalienė Luizė. Čia pakrikštyti ir filosofo Emanuelio Kanto giminaičiai. Tad čia gali būti palaidoti ir žymūs žmonės.

Bažnyčios istorija siekia XIII amžių, kaip prie Dangės upės vagų atsišakojimo buvo įkurta parapija.

Miesto centre Šventojo Jono bažnyčia baigta statyti XVIII amžiaus pradžioje. 75 metrų bažnyčios bokštas buvo aukščiausias Klaipėdoje. Jis į uostą plaukiantiems laivams atstojo švyturį. Kilęs didysis gaisras bažnyčia nusiaubė. Bet miestiečių pastangomis ji vėl atgijo. Antrojo Pasaulinio karo metais bažnyčia buvo apgriauta, o pokariu jos neliko.

Prieš kelerius metus atsirado galimybė atstatyti bažnyčią pagal senuosius pirmojo Prūsijos karališkojo architekto brėžinius. Juos surado Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis. Šventojo Jono bažnyčios atkūrimas pripažintas svarbiu valstybei projektu. Bažnyčią tikimasi atstatyti iki 2027 metų.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kai prie Rumšiškių lietuvių žydšaudžiai mėtė į orą žydų vaikus ir šaudė, motina pati įšoko į kapavietę prie savo vaiko ir buvo nušauta . Dar yra gyvų to įvykio liudininkų. Atkasus tokį kapą dar ne to galima rasti.

Gyvi užkasti

Gyvi užkasti portretas
Žiauru
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių