Dienos komentaras

Mūsų valdžiai reikia viagros

Šlovės kupini laikai, kai bolševikinis batonas kainavo 12 kapeikų, niekada nebegrįš. Sykiu su „Regatos“ restoranu į Danės dugną nugarmėjo ir langetai po 50 kapeikų. Ir butelis degtinės nebekainuos 4,12 rublio. Prieš dvidešimt metų Naujakiemio zonose sakydavo: „Mano telefono numeris - butelio „Ekstra“ kaina plius 26 kapeikos lydytam sūreliui“. Suprask - 4 12 26. Įsimintinas išradimas mintims praskaidrinti. Nors tas legendinis pigaus gėralo ir šlapių dešrų rojus seniai nugrimzdo į praeitį, tačiau jį vis dar atgaivina žmonių svajos apie tai, kad, kurią nors dieną atsibudus, už lango vietoj „Minimos“ bus galima išvysti labiau guodžiantį užrašą - „Gastronomas“.

Viskas. Traukinys, kuriame garsiai bliaunamas Internacionalas, nuvažiavo. Amen. „Pas mus karves ir kiaules ne pjauna, o sprogdina, nes parduotuvių lentynose - tik ragai ir kanopos“, - tokių humoristo G.Chazanovo juokelių šiandien jau niekas nesuprastų. Krautuvėse tūnančios krūvos brangių produktų tiesiog nebesuteikia galimybės taip mąstyti.

Vis dėlto šiandien ilgėtis šlovingų laikų verčia ne kas kita, o dabartinės valdžios impotencija. Benzino brangybės ir svirduliavimo į Europą pakerėta prekyba sukėlė sumaištį, nusidriekusią net iki Algirdo Mykolo. Besisielodamas dėl Lietuvos šis apreiškė, kad nors “Vyriausybė, kaip visada, neša atsakomybę”, visa ši velniava neturės įtakos pieno kainoms. Po tokių intelektu padabintų Premjero įžvalgų į darbus staiga pasinėrė ir Konkurencijos taryba. „Taryba analizuoja esamą padėtį mažmeninės prekybos rinkoje tam, kad galėtų išsiaiškinti priežastis, lemiančias šiuo metu vykstančius kainų pokyčius”, - sakė šios žinybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas. Ką visi tie žodžiai reiškia, turbūt supranta tik jis pats, tačiau, matyt, mums visiems turėtų būti aišku, kad prasidėjo kažkoks darbymetis ir šioje laisvo oro direkcijoje. Tik kol kainos kergiamos su analize, o lydytų sūrelių išvargintas Mykolo-gelbėtojo veidas ramina mintimis apie mitybą pienu, sardelės dar pabrango bent penkiais centais. Aleliuja.

Taigi internacionalų laikai tikrai nesugrįš. Tačiau dabartinių biurokratų bejėgiškumas brangstančių sardelių akivaizdoje atskleidė tai, kad jie iki šiol stropiausiai studijavo tik kaip reikia panaudoti biudžetą. Valdyti procesus šalyje nei politikai, nei jų gražbylystės chore giedantys valdininkai taip dar ir neišmoko.