Mokyklos: vienos skursta, kitos skendi prabangoje

Klaipėdos pagrindinės mokyklos ir progimnazijos skursta, o gimnazijos maudosi prabangoje.

Nuoma – už popierių

Prasižengimas mainais už popierių. Nors miesto politikai uždraudė mokykloms nuomoti patalpas ne ugdomajai veiklai, tačiau kai kurios mokymo įstaigos pasiryžusios įsileisti bet ką dėl nedidelės paramos.

Skurdas kai kurias mokyklas verčia nusižengti, tikintis, kad valdžia apie tai nieko nesužinos. Net neįsigilinusi mokykla išnuomoja savo patalpas po pamokų mainais į popierių ar kitas reikalingas prekes, nes pati įstaiga tiesiog tam neturi pinigų.

Direktoriai pripažįsta, kad patalpų nuoma – didžiulė paspirtis. Tačiau dabar patalpų nuomos paklausa gali pasigirti tik miesto centre įsikūrusios mokyklos. Pietinėje miesto dalyje arba nuošaliau esančiosios tokių norinčiųjų net nesulaukia.

Nors anksčiau prisiglausti mokymo įstaigose pageidaudavo vairavimo mokyklos, sodininkų ar kitos organizacijos.

Mokyklos taip pat skundžiasi, kad gerokai sumažėjo ir parama iš tėvų skiriamų 2 proc. Vadovai spėja, kad situaciją apsunkino krizė ir sudėtinga paramos skyrimo tvarka.

Kai kurių mokyklų vadovai su nostalgija prisiminė laikus, kai iš tėvų surinktų keliasdešimties tūkstančių litų atlikdavo didelius remontus.

Dirba nelygiomis sąlygomis

Mokyklų vadovai pastebi, kad ne visos švietimo įstaigos uostamiestyje gyvena vienodomis sąlygomis.

Gerovę arba skurdą paprastai nulemia mokymo įstaigos statusas – progimnazijos ir pagrindinės mokyklos dažniausiai murdosi skolose, o gimnazijos maudosi prabangoje.

Net tame pačiame gyvenamajame rajone įsikūrusios mokyklos gali gyventi visai skirtingomis sąlygomis.

Kai kurie mokytojai neslėpė nuoskaudos, kad kolegos gimnazijose net leido sau pasididinti algas, kai kitose vyksta priešingi dalykai.

Gyvenimu be skolų esą gali pasidžiaugti vos kelios progimnazijos, turinčios daug vaikų. Tarp tokių – S.Dacho ir „Versmės“ progimnazijos.

Sumažino algas

„Prieš kokius penkerius metus gyvenome visai gerai, o dabar kuo tolyn, tuo sunkyn. Net atlyginimams neužtenka“, – neslėpė „Smeltės“ progimnazijos direktorius Romanas Galdikas.

Pasak vadovo, metų pabaigoje mokykla bus priversta lįsti į skolas ir pinigų skolintis iš kitų metų biudžeto. Išgyventi „be minuso“ nepadeda net keliais šimtais litų sumažinti mokytojų atlyginimai.

Nusistebėjus dėl pastarojo fakto, R.Galdikas ironizavo: „Jūs turbūt negirdėjote jokios oficialios informacijos apie mokytojams sumažintus atlyginimus?“

Pasak direktoriaus, jei rugsėjį nebūtų sumažėję apie 10–15 vaikų, mokykla kalendorinius metus gal būtų baigusi be skolų.

Tačiau sumažėjus darbo krūviui, su kai kuriais mokytojais teko atsisveikinti. Jiems išmokėtos išeitinės kompensacijos įklampino į skolas.

„Liūdna situacija. Apie remontus net negalime pagalvoti. Jau keleri metai tam pinigų neskiriama“, – guodėsi R.Galdikas.

Kaip išgyventi?

S.Dacho progimnazijos direktorė Elena Blažienė neskubėjo džiaugtis sočiu gyvenimu.

„Įsivaizduojate, ką reiškia dirbti perpildytose klasėse, kur sėdi po 30 septintokų, aštuntokų ar šeštokų?“ – klausė vadovė.

Tačiau net ir tokiu atveju, kai mokykla turi apie tūkstantį moksleivių, pinigų mokytojų atlyginimams trūksta dėl ydingos mokinio krepšelio metodikos. Pasak E.Blažienės, pradinukams ir 5–8 klasėms mokinio krepšelis yra per mažas.

Paklausta, kaip pavyksta išgyventi, direktorė nepanoro atvirauti. Tačiau neslėpė, jog dėl to, kad pakaktų pinigų algoms, tenka gerokai pasukti galvą.

„Vaikams reikėjo atspausdinti padėkos raštus – neturėjome pinigų. Tai padarėme iš papildomai uždirbtų lėšų“, – pavyzdį iš savo kasdienybės pateikė direktorė.

Ji paminėjo, kad darbuotojų algoms už lapkritį pinigų bus, o štai kaip bus gruodį – dar nežinia. Bandymą sudurti galus vadovė palygino su nuolatiniu vaikščiojimu peilio ašmenimis.

E.Blažienė surinktus faktus apie neišgyvenančias uostamiesčio pagrindines mokyklas išsiuntė Seimo nariams. Šie raštą persiuntė Švietimo ir mokslo ministerijai, iš kur atėjo formalus atsakymas – kaltos pustuštės mokyklų klasės.

Su paaugliais – sunkiau

P.Mašioto progimnazijos direktorė ir Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos narė Janina Grigienė viliasi, kad kalendorinius metus galbūt pavyks baigti be skolų.

Šito kaina – sumažinti mokytojų atlyginimai, sujungtos klasės. Neformaliam švietimui skiriama vos pora valandų, tad kenčia vaikų užimtumas. Kad mokykla galėtų išgyventi, atsisakoma papildomos veiklos, konsultacijų mokiniams, tenkinami tik minimalūs poreikiai.

Pasak direktorės, dėl taupymo kenčia vaikai, nors paauglystėje jiems reikėtų skirti didelį dėmesį.

„Progimnazijos atlieka didžiulį darbą, nes vaikus ugdo sunkiausiu – brendimo laikotarpiu. Nenormalu, kai normaliai užpildyta mokykla negali išgyventi“, – įsitikinusi vadovė.

Jos manymu, švietimui skiriamas lėšas tiesiog reikėtų protingai bei proporcingai perskirstyti.

„Nė viena iš progimnazijų nesimaudo piniguose, o politikai mus supriešina su gimnazijomis. Kodėl gimnazijų mokytojai gali gauti priedą prie algos, o mes negalime? Nors su paaugliais dirbti yra sunkiau“, – piktinosi direktorė.

Antradienį Lietuvos progimnazijų asociacijos atstovai planuoja susitikti su politikais. Jiems norima pateikti diagramą, kurioje matomas ryškus finansinis atotrūkis pagal mokyklos tipą – gimnazistas beveik tūkstančiu litų kainuoja brangiau nei pradinukas.

Ir gimnazijos taupo

„Aukuro“ gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė teigė negalinti nei skųstis, nei dejuoti – pinigų pakanka ir algoms, ir aplinkai sutvarkyti. Tik 1978 m. statytas pastatas prašytųsi renovacijos.

Paklausta, ar nebaigs metų su minuso ženklu, direktorė patikino: „Jokiu būdu“.

Bene geriausios Klaipėdos gimnazijos – „Ąžuolyno“ – direktorė Vilija Prižgintienė situaciją vertino kur kas santūriau.

Pasak jos, pinigų užtenka tik išgyventi, nors beveik visos klasės yra maksimaliai užpildytos. Jose mokosi po 30 gimnazistų.

„Nuo rugsėjo sumažinus lėšų mokinio krepšeliui, reikia taupyti, bet šiuos metus baigsime normaliai“, – pridūrė direktorė.

Pusę metų gimnazijos mokytojams prie algos buvo mokamas 5 proc. priedas, o kitą pusmetį – 10 proc.

„Mūsų atlyginimai – tik vidurkis. Klaipėdos mokyklose visi mokytojai gauna atlyginimų vidurkius. Gimnazijose atlyginimai nėra didesni. Jei mokykla turi daugiau vaikų, ji gauna daugiau pinigų ir gali gyventi šiek tiek geresnėmis sąlygomis“, – mano V.Prižgintienė.

Direktorė pritarė, jog nenormalu, jei visiškai užpildytos mokyklos neišgyvena. Tačiau, pasak jos, jei nėra užpildytos klasės, gal reikėtų sujungti klases ar net mokyklas, kad būtų galima išgyventi.